Ant vairo dažniausiai slypintis mygtukas su spidometro simboliu ir įstrižai perbrauktu ženklu daugeliui vairuotojų lieka visiškai nepastebėtas. O jis gali tapti pigiausiu būdu išvengti vienos populiariausios baudos – už greičio viršijimą. Kalbame apie greičio ribotuvą, kuris dažnai painiojamas su tempomatu, nors jų paskirtis skiriasi iš esmės.
Kuo ribotuvas skiriasi nuo tempomato
Klasikinis tempomatas palaiko nustatytą greitį – automobilis pats greitina ir lėtina, kad išlaikytų pasirinktą ribą, o vairuotojui nereikia laikyti kojos ant akceleratoriaus. Greičio ribotuvas veikia visiškai kitaip: jis tik nustato viršutinę ribą, iki kurios galima greitinti. Vairuotojas ir toliau pats valdo akceleratoriaus pedalą, gali važiuoti bet kokiu greičiu nuo 0 km/h iki nustatytos ribos – tiesiog automobilis fiziškai negalės jos peržengti, kad ir kiek stipriai būtų spaudžiamas pedalas.
Ženklinimas priklauso nuo markės – dažniausiai naudojama santrumpa LIM arba spidometro simbolis. Funkcija dažniausiai valdoma mygtukais ant vairo: pasirinkus režimą, riba nustatoma pliuso, minuso ir SET mygtukais, o informacija apie aktyvų ribotuvą paprastai matoma prietaisų skydelyje. Dalyje modelių stipriai paspaudus pedalą galima trumpam viršyti nustatytą ribą – pavyzdžiui, baigiant lenkimo manevrą.
Kada ribotuvas naudingiausias
Ribotuvas ypač patogus ruožuose, kur ilgą laiką galioja tas pats greičio apribojimas – pavyzdžiui, mieste arba prie vidutinio greičio matavimo sistemų. Tempomatas tokiose situacijose dažnai nepraktiškas, nes reikalauja pastovaus tempo, o ribotuvas tiesiog leidžia vairuoti įprastai, garantuodamas, kad greitis niekada neperžengs pasirinktos ribos net akimirkos neatidumo atveju.
Bet ar tai reiškia, kad ribotuvas apsaugo nuo bet kokios baudos? Ne – jis tik neleidžia netyčia įsibėgėti. Ženklų reikia stebėti ir toliau, o ribą keisti rankiniu būdu pasikeitus greičio apribojimui.
Kiek iš tikrųjų kainuoja greičio viršijimas Lietuvoje
Pagal ANK 416 straipsnį, viršijus leistiną greitį iki 10 km/h, skiriamas tik įspėjimas. Viršijus 10–20 km/h, bauda siekia nuo 12 iki 30 eurų, o 20–30 km/h – nuo 30 iki 90 eurų. Toliau baudos auga staigiau: 30–40 km/h viršijimas kainuoja nuo 120 iki 170 eurų, o pradedantiesiems vairuotojams ar sunkiasvorio transporto vairuotojams už tai privalomai atimamos teisės vairuoti 3–6 mėnesiams. Viršijus 40–50 km/h, bauda siekia 170–230 eurų. O viršijus daugiau nei 50 km/h, bauda šoktelėja iki 450–550 eurų (neturintiems teisės vairuoti – iki 700 eurų), ir teisės vairuoti privalomai atimamos 1–6 mėnesiams.
Redakcijos vertinimu, būtent didžiausio slenksčio bauda geriausiai parodo, kodėl verta pažinti savo automobilio ribotuvą – vienas neatidumo momentas gali kainuoti daugiau nei pusę tūkstančio eurų ir vairuotojo pažymėjimą keliems mėnesiams.
Kur ieškoti mygtuko savo automobilyje
Dažniausiai jis būna ant vairo, tačiau kai kurie gamintojai, pavyzdžiui, „Renault“, jį talpina ant centrinės konsolės ar centrinio tunelio. Senesniuose automobiliuose nustatymai keičiami rankiniu būdu pliuso ir minuso mygtukais, naujesniuose – tereikia patvirtinti borto kompiuterio pasiūlytą reikšmę. Automobiliuose su ISA sistema ribotuvo reikšmę galima susieti su kameros ar navigacijos duomenimis automatiškai.
