Trys Lietuvos oro kokybės matavimo stotys – Vilniaus Žirmūnuose, Kauno Dainavoje ir Klaipėdos Šilutės plente – jau dabar rodo azoto dioksido koncentraciją, viršijančią ribą, kuri Europos Sąjungoje įsigalios tik nuo 2030 m. sausio 1 d. Tai reiškia, kad reforma, kuri Vakarų Europos spaudoje dar tik pradedama aptarinėti, Lietuvai jau nebe teorija.
Kas konkrečiai keičiasi
2024 m. gruodžio 10 d. įsigaliojo atnaujinta ES aplinkos oro kokybės direktyva (2024/2881). Nuo 2030 m. leistina metinė azoto dioksido (NO₂) koncentracija sumažės perpus – nuo dabartinių 40 iki 20 mikrogramų kubiniame metre. Griežtėja ir kietųjų dalelių KD2,5 norma – iki 10 µg/m³. Palyginimui: Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja dar žemesnę, 10 µg/m³ NO₂ ribą – taigi net nauja ES norma tėra vidurio kelias tarp dabartinės padėties ir to, ko iš tikrųjų reikalauja medicinos ekspertai.
Lietuvos stotys jau viršija ateities normą
Aplinkos apsaugos agentūros 2025 m. duomenimis, azoto dioksido koncentracija Vilniaus Žirmūnų, Kauno Dainavos ir Klaipėdos Šilutės plento stotyse jau viršija 2030 m. ribą, nors dabar galiojančios, dvigubai švelnesnės normos formaliai nepažeidžiamos. Kietųjų dalelių atveju situacija dar platesnė – KD2,5 riba jau viršyta Vilniaus Žirmūnuose, abiejose Kauno stotyse, taip pat Klaipėdoje, Panevėžyje, Jonavoje ir Kėdainiuose.
Bet ar tai automatiškai reiškia, kad Vilniuje ar Kaune atsiras švaraus transporto zona? Ne iš karto – direktyva nustato oro kokybės tikslus, o konkrečius apribojimus (jei jų prireiks) turės numatyti nacionaliniai teisės aktai.
Kaip tai jau veikia kitur Europoje
Vokietijos miestai – Štutgartas, Miunchenas – jau seniai riboja senesnių nei „Euro 4“ dyzelinių įvažiavimą. Lenkijoje pagal 2021 m. priimtą įstatymą švaraus transporto zonos privalomos miestuose virš 100 tūkst. gyventojų, jei NO₂ viršija 40 µg/m³ – Krokuva tokią zoną įvedė 2026 m. sausį. Karlsrūhės technologijos instituto profesorius Thomasas Kochas, viešai komentuodamas naująją direktyvą, perspėjo, kad iki 2030 m. draudimai gali paliesti milijonus dyzelinių automobilių visoje Europoje.
Direktyva priimta. Normos sugriežtės. O konkrečius sprendimus dėl zonų kiekviena valstybė narė priims pati – ir ne visos vienodu tempu.
Ką tai reiškia Lietuvos dyzelinio savininkui
Lietuvos automobilių parkas – vienas seniausių ES, vidutinis automobilio amžius viršija 14 metų. Tai reiškia, kad senesnių, žemesnės Euro klasės dyzelinių čia netrūksta, o būtent jie labiausiai teršia NO₂. Kol kas Lietuvoje nacionalinių švaraus transporto zonų nėra, bet jei stočių duomenys ir toliau rodys viršijimus pagal naująją normą, spaudimas didžiuosiuose miestuose tokias zonas svarstyti tik augs.
Redakcijos vertinimu, faktas, kad Lietuvos matavimo stotys jau šiandien neatitinka normos, kuri formaliai įsigalios tik po ketverių metų, verčia žiūrėti į temą rimčiau nei vien kaip į tolimą Vakarų Europos diskusiją. Vokietija ir Lenkija sprendimus jau priėmė. Lietuvoje – kol kas tik stebėjimas ir duomenys.
Jei planuojate ilgesniam laikui pirkti senesnį dyzelinį automobilį – patikrinkite, kokios Euro klasės jis atitinka ir kaip artimiausiais metais gali keistis oro kokybės reikalavimai jūsų mieste.
