Elektromobilio borto kompiuteryje matomos energijos sąnaudos ne visada parodo visą vairavimo kainą. Priežastis paprasta: dalis iš elektros tinklo paimtos energijos į bateriją apskritai nepatenka. Ji prarandama įkrovimo procese, nors už ją vairuotojas vis tiek sumoka.
Vokietijos automobilių klubas ADAC atnaujintame elektromobilių įkrovimo nuostolių tyrime atkreipia dėmesį, kad nuostolių visiškai išvengti techniškai neįmanoma, tačiau jų dydis priklauso nuo įkrovimo būdo ir sąlygų. Vairuotojas todėl gali bent dalį nuostolių sumažinti.
Kodėl baterija negauna visos iš tinklo paimtos elektros
Įkrovimas nėra tiesioginis elektros „perpylimas“ iš lizdo į bateriją. Energija keliauja per kabelius, galios elektroniką, automobilio įkroviklį ir baterijos valdymo sistemas. Dalį energijos sunaudoja paties automobilio elektronika, o dalis pavirsta šiluma.
Kraunant kintamąja srove, arba AC, automobilio vidinis įkroviklis turi elektros energiją konvertuoti taip, kad ją galėtų priimti aukštos įtampos baterija. Ši konversija taip pat nėra šimtu procentų efektyvi.
Todėl elektros skaitiklis gali parodyti didesnį energijos kiekį nei tas, kuris faktiškai sukauptas baterijoje.
Borto kompiuteris neparodo visos istorijos
ADAC pabrėžia svarbų skirtumą: automobilio ekrane matomos energijos sąnaudos paprastai nėra tas pats, kas visas elektros kiekis, už kurį sumokama kraunant.
Jeigu automobilis kelionėje sunaudojo tam tikrą kiekį kilovatvalandžių, iš tinklo baterijai atkurti gali tekti paimti daugiau. Todėl skaičiuojant realią elektromobilio kilometro kainą tiksliausias metodas – remtis ne vien automobilio deklaruojamomis sąnaudomis, o faktiniu namų įkroviklio ar viešosios stotelės užfiksuotu energijos kiekiu.
Paprasta buitinė rozetė gali būti neefektyviausia
ADAC matavimų išvada aiški: didžiausi AC įkrovimo nuostoliai gali atsirasti elektromobilį kraunant iš paprasto buitinio elektros lizdo. Be efektyvumo klausimo, ADAC tokio nuolatinio įkrovimo nerekomenduoja ir dėl elektros instaliacijos saugumo.
Priežastis susijusi ir su įkrovimo trukme. Kai automobilis kraunamas maža galia, procesas užtrunka ilgai, tačiau dalis automobilio elektronikos visą tą laiką turi veikti. Pastovios sistemos sąnaudos tuomet sudaro didesnę viso paimto energijos kiekio dalį.
Namų įkrovimo stotelė turi pranašumų
Specialiai elektromobiliui skirta namų įkrovimo stotelė, dažnai vadinama „wallbox“, leidžia krauti didesne ir stabiliai valdoma galia, jeigu tam pritaikyta namo elektros instaliacija ir pats automobilis.
ADAC tyrimo išvadose būtent AC įkrovimas namuose naudojant tinkamą įkrovimo įrangą įvardijamas kaip ekonomiškai patrauklus sprendimas. Tačiau ir čia nuostoliai neišnyksta – tiesiog tinkamomis sąlygomis juos galima sumažinti.
Greitasis DC įkrovimas veikia kitaip
Viešosiose greitojo įkrovimo stotelėse naudojama nuolatinė srovė – DC. Tokiu atveju didelė dalis energijos konversijos vyksta pačioje stotelėje, o energija į automobilio aukštos įtampos sistemą tiekiama kitu principu nei kraunant AC.
ADAC pažymi, kad greitasis DC įkrovimas energijos nuostolių požiūriu turi pranašumų, tačiau vien efektyvumas nelemia galutinės vairuotojo sąskaitos. Viešojo greitojo įkrovimo kilovatvalandės kaina gali būti gerokai didesnė nei elektros namuose.
Taigi mažesni techniniai nuostoliai nebūtinai reiškia pigesnį įkrovimą.
Kaip vairuotojas gali sumažinti nuostolius
Pirmiausia verta naudoti tinkamai įrengtą elektromobilio įkrovimo stotelę, o ne nuolat pasikliauti buitiniu lizdu. Elektros instaliaciją ir įkrovimo įrangą turi įvertinti bei įrengti kvalifikuoti specialistai.
Taip pat verta vengti situacijų, kai automobilis labai ilgai kraunamas itin maža galia, jei konkreti sistema leidžia saugiai naudoti didesnę galią. Įkrovimo efektyvumą gali veikti ir temperatūra, baterijos šildymas ar vėsinimas bei kitos automobilio sistemos.
Kaip apskaičiuoti tikrąsias 100 km sąnaudas
Norint sužinoti realią elektros kainą 100 kilometrų, patogiausia ilgesnį laiką registruoti du skaičius: kiek kilometrų nuvažiavote ir kiek kilovatvalandžių faktiškai paėmė įkrovimo įranga.
Pavyzdžiui, jeigu per kelis tūkstančius kilometrų įkroviklis užfiksavo 500 kWh energijos, būtent šį kiekį verta naudoti apskaičiuojant realias eksploatacijos išlaidas. Taip automatiškai įtraukiami ir įkrovimo nuostoliai.
Trumpas vieno įkrovimo matavimas gali būti mažiau reprezentatyvus, nes rezultatą veikia baterijos temperatūra, pradinis įkrovos lygis, aplinkos sąlygos ir kiti veiksniai.
Tai ypač svarbu lyginant elektromobilio eksploatacijos kainą
Lyginant elektromobilį su benzininiu, dyzeliniu ar hibridiniu automobiliu, teisingiausia naudoti realiai nupirktos elektros, o ne vien automobilio ekrane rodomos energijos sąnaudas.
Tai nereiškia, kad elektromobilis automatiškai tampa brangus eksploatuoti. Priešingai – kraunant namuose palankiu elektros tarifu kilometro energijos kaina gali išlikti labai konkurencinga. Tačiau skaičiavimas turi apimti visas nupirktas kilovatvalandes.
Paprasta išvada – svarbu ne tik kur, bet ir kaip kraunate
Elektromobilio įkrovimo nuostoliai yra normalus techninis reiškinys, o ne baterijos gedimo požymis. Tačiau skirtingi įkrovimo būdai gali lemti skirtingą energijos efektyvumą.
ADAC tyrimas primena praktišką dalyką: elektromobilio vairuotojui verta žinoti ne tik automobilio ekrane rodomą kWh/100 km skaičių. Norint suprasti tikrąsias sąnaudas, reikia žiūrėti ir į tai, kiek elektros paimta iš tinklo. Būtent už šias kilovatvalandes galiausiai sumokama sąskaitoje.
