Elektromobilis kelyje sveria daugiau nei įprastas automobilis – tai faktas. Logika atrodo paprasta: sunkesnė mašina, didesnė apkrova kelio dangai, daugiau duobių. Bet civiliniai inžinieriai, su kuriais kalbėjosi britų leidinys „Autocar”, sako, kad realybė gerokai sudėtingesnė nei ši aritmetika.
Kodėl svoris – ne visa istorija
Lidso universiteto (angl. University of Leeds) civilinis inžinierius Ali Rahmanas paaiškina, kad kelio dangos gadinimas auga ne tiesiog proporcingai svoriui, o gerokai sparčiau, didėjant apkrovai vienai ašiai. Praktiškai tai reiškia: vienas perkrautas sunkvežimis keliui gali pridaryti tiek žalos, kiek tūkstančiai lengvųjų automobilių pravažiavimų.
Ar tai reiškia, kad elektromobilio svoris visiškai nesvarbus? Ne – jis tikrai didesnis nei degalais varomo automobilio, nes akumuliatorius sveria nemažai. Tačiau lyginant su krovininiu transportu, skirtumas tiesiog nepalyginamas.
Tikrieji duobių kaltininkai – vanduo ir šaltis
Britanijos asfalto pramonės asociacija („Asphalt Industry Alliance”) skaičiuoja, kad vien Anglijoje ir Velse susikaupęs vietinių kelių priežiūros atsilikimas siekia daugiau nei 18 mlrd. svarų sterlingų. O kai priežiūra atidedama, į smulkius plyšius patenka vanduo, jis užšąla, išsiplečia ir plėšia asfaltą iš vidaus – eismas tik pribaigia jau pažeistą dangą.
Panašų modelį patvirtina ir Nyderlandų kelių administracija „Rijkswaterstaat” – praėjusią žiemą jai teko taisyti šalčio pažeistas dangos vietas greitkeliuose A6, A50 ir A73. Paaiškinimas identiškas: senas asfaltas įtrūksta, vanduo patenka į plyšius, o pakartotinis šąlimas ir atšilimas žalą tik padidina.
Ką tai reiškia Lietuvos keliams
Lietuvoje ta pati logika galioja ne mažiau. „Via Lietuva” savo analizėje pabrėžia, kad problema – ne sunkiasvorio transporto kiekis, o per didelė apkrova vienai ašiai: standartinio sunkvežimio varomosios ašies apkrova neturi viršyti 11,5 tonos, kitų ašių – 10 tonų, o bendras svoris ribojamas iki 40 tonų. Net nedidelis šių ribų viršijimas kelio konstrukciją gali pažeisti kelis kartus stipriau, nei numatyta projektuojant.
Sunku nepastebėti, kad ilgalaikio finansavimo trūkumas ir atidėta priežiūra – ne tik britiška ar olandiška problema. Dauguma Lietuvos kelių eksploatuojami gerokai ilgiau, nei numatyta projektuojant, o tai reiškia, kad danga silpnėja anksčiau, nei turėtų.
Taigi kitą kartą, kai automobilio priekinis ratas dingsta duobėje – kaltininkas greičiausiai ne šalia sustojęs elektromobilis, o pernelyg ilgai neatnaujinta danga, kurią jau seniai kirto ne vienas perkrautas sunkvežimis.
