Praėjusiais metais paskelbta ES techninės apžiūros reforma sukėlė nemažai nerimo – ypač frazė „kasmetinė apžiūra automobiliams virš 10 metų”. Bet ar tai iš tikrųjų naujiena Lietuvos vairuotojui? Ir kur šiuo metu yra visas reformos procesas?
Kur šiandien yra reforma
Europos Komisija pasiūlymą pristatė 2025 m. balandį. ES Taryba savo poziciją suformavo tų pačių metų gruodį, o Europos Parlamento pranešėjas savo ataskaitą pateikė 2026 m. sausį. Šiuo metu paketas vis dar juda per institucijas – trilogos derybos tarp Komisijos, Tarybos ir Parlamento dar nėra baigtos, todėl galutinis tekstas gali keistis.
Vienas didžiausių ginčo taškų – ar kasmetinė apžiūra automobiliams, senesniems nei 10 metų, turi būti privaloma visoje ES be išimčių.
Kodėl Lietuvai ši dalis nėra tokia grėsminga, kaip skambėjo
Čia slypi dalykas, kurį daugelis pražiūri: Lietuvoje automobiliai, senesni nei 10 metų, jau dabar tikrinami kasmet. Tai ne nauja ES norma, o galiojanti taisyklė. Iki tos ribos periodiškumas – kas 2 metus, o pirmoji apžiūra atliekama po 3 metų nuo registracijos.
Susisiekimo ministerija 2025 m. gruodį aiškiai patvirtino: kasmetinė apžiūra automatiškai neįsigalios be atskiro Seimo ar Vyriausybės sprendimo, o dabartinis periodiškumas kol kas išlieka. Argumentas – daugiau nei 80 % Lietuvos lengvųjų automobilių jau yra senesni nei 10 metų, todėl griežtesnis reikalavimas paliestų apie 1,5 mln. transporto priemonių savininkų.
Kas iš tikrųjų keičiasi
Ne visa reforma sukasi apie apžiūros dažnumą. Kelios dalys, mažiau girdimos viešojoje erdvėje, gali paliesti vairuotojus praktiškiau:
- Laikinasis TA sertifikatas. Automobilį bus galima patikrinti kitoje ES šalyje nei registracijos – sertifikatas galios 6 mėnesius, bet galutinę apžiūrą vis tiek reikės atlikti registracijos šalyje.
- Skaitmeninė dokumentacija. TA sertifikatai ir registracijos duomenys turėtų atsidurti bendrose ES duomenų bazėse, prieinamose policijai ir pasienio tarnyboms – tai apsunkintų ridos klastojimą.
- Elektromobilių ir ADAS patikra. Naujos metodikos turėtų apimti elektroninių sistemų ir vairuotojo pagalbos funkcijų patikrinimą, ne tik mechaninę dalį.
Ir tai – dar ne viskas: iš pradžių svarstytos griežtesnės N1 klasės (lengvųjų komercinių) emisijų patikros iš paketo buvo pašalintos, bet šie automobiliai vis tiek įtraukti į patikrinimų keliuose sistemą, kuri anksčiau taikyta tik sunkiasvoriams.
Redakcijos vertinimu
Ministerijos pozicija atspindi realybę geriau nei pirminiai reformos aprašymai – kai vidutinis automobilio amžius šalyje viršija dešimtmetį, formalaus dažnumo didinimas retai išsprendžia realias saugumo problemas. Svarbiau, ar automobilis prižiūrimas, o ne kiek kartų per metus jis atvežamas į stotį.
Reforma dar nepasibaigė, tad galutinis tekstas gali keistis derybose. Bet vienas dalykas jau aiškus: Lietuvos vairuotojui artimiausiu metu TA dažnumas nesikeičia – nepriklausomai nuo to, kas nutars Briuselyje.
