Gegužę–birželį galiojusi Vokietijos degalų akcizo nuolaida baigėsi taip, kaip ir baiminosi kritikai: birželio 30 d. benzino kaina per vieną dieną pašoko 6,2 cento, dyzelino – 7,5 cento. Dabar Berlyne vėl svarstoma panaši priemonė – tik šįkart kartu su antru, iki šiol Vokietijoje netaikytu įrankiu.
Pirmiausia – akcizas, paskui – lubos
Pagal dienraščio „Bild” turimą informaciją, federalinė vyriausybė pirmiausia planuoja vėl sumažinti akcizą benzinui ir dyzelinui 14 centų už litrą – tiek pat, kiek galiojo pavasarį. Įvertinus ir mažesnį PVM nuo pigesnės kainos, skaičiuojama efektinė nauda – apie 17 centų litre. Oficialaus patvirtinimo rugsėjo 18 d. dar nebuvo.
Antru žingsniu turėtų tapti degalų kainų riba (Spritpreisdeckel), orientuota į naftos kainų kitimą. Kaip tiksliai skaičiuojama riba ir nuo kokios kainos ji įsijungtų – kol kas neatskleista. Planuojama, kad lubos startuos ne vienu metu su akcizo nuolaida, o vėliau, kaip antras etapas.
Ką parodė pavasario bandymas
Monopolijų komisija nustatė, kad didžioji dalis nuolaidos degalinėse realiai pasiekė vairuotojus – bet ne visa: teorinė 16,7 cento riba realiai virto apie 15 centų benzinui ir 14 centų dyzelinui. Birželio vidurkis: „Super E10″ – 1,870 €/l (11,3 ct mažiau nei gegužę), dyzelinas – 1,818 €/l (17,3 ct mažiau). Didelę dalį kritimo lėmė ir pigstanti nafta – Brent per tą patį laikotarpį nukrito nuo beveik 100 iki apie 73 JAV dolerių už barelį.
Bet ar tai reiškia, kad nuolaida tikrai atsipirko vairuotojui? Iš dalies. Vos pasibaigus nuolaidai, kainos šoktelėjo atgal – vokiečių automobilininkų klubas ADAC kritikavo, kad dalis brangimo įvyko dar tada, kai degalinėse turėjo likti pigiau apmokestintų atsargų.
Kainų lubos – idėja be Vokietijos precedento
Belgijoje ir Liuksemburge valstybė reguliariai nustato maksimalią kainą pagal pirkimo kaštus, naftos kainą, platinimo išlaidas, mokesčius ir leistiną maržą – degalinės gali kainą mažinti, bet ne viršyti. Vokietijoje panašaus mechanizmo iki šiol nebuvo. Ūkio ministrė Katherina Reiche jį anksčiau atmetė – jos ministerijos teigimu, Liuksemburgo modelis dėl rinkos dydžio ir struktūros skirtumų Vokietijai netinka, be to, kyla teisinių ir finansinių rizikų. Finansų ministras Larsas Klingbeilis, priešingai, lubas remia – pasak „Bild”, jos gali tapti dalimi politinio CDU/CSU ir SPD susitarimo.
Neaišku ir finansavimas: skaičiuojama, kad tik akcizo mažinimas kainuotų biudžetui apie 1,6 mlrd. eurų, o dalį šios naštos vyriausybė nori perkelti federalinėms žemėms – dėl to jau vyksta derybos su ministrais pirmininkais.
Kodėl tai aktualu ir Lietuvai
Lietuvoje panašaus pobūdžio priemonės – akcizo mažinimas, kainų lubos, PVM koregavimas – svarstomos jau pusmetį, bet vieningo sprendimo vis dar nėra. Vokietijos atvejis rodo praktinę pamoką: net laikina nuolaida savaime negarantuoja tvaraus poveikio, jei ją lydi staigus kainų atšokimas pasibaigus galiojimui – klausimas, kurį verta turėti omenyje ir svarstant bet kokį panašų sprendimą Lietuvoje.