Aukštos degalų kainos maitina plačiai paplitusį įtarimą, kad valstybė iš kiekvieno pilno bako neblogai uždirba. Vokietijos ekonomistas Tomaso Duso, DIW Berlin instituto Įmonių ir rinkų skyriaus vadovas, su tuo nesutinka: akcizas skaičiuojamas fiksuota suma už litrą, o brangstant degalams žmonės pila mažiau. Dėl to valstybė, nepaisant didesnio PVM, bendrai gali net prarasti pajamų.
Kodėl akcizas „nejaučia” kainos šuolio
Akcizas benzinui ir dyzelinui nepriklauso nuo naftos kainos – tai fiksuota suma litrui, nustatyta įstatymu. Vokietijoje ji siekia 65,45 cento benzinui ir 47,04 cento dyzelinui, nesvarbu, ar litras kainuoja 1,70, ar 2,30 euro. Kadangi ši suma nekinta, bendros akcizo pajamos priklauso vien nuo to, kiek litrų iš viso parduodama.
PVM dalis kyla kartu su kaina
Kitaip elgiasi PVM – jis skaičiuojamas nuo pardavimo kainos. Kai litras kainuoja 2,30 euro, PVM sudaro apie 36,7 cento; kai kainuoja 1,70 euro – tik apie 27,1 cento. Taigi prie brangesnio litro valstybė papildomai gauna apie 9,6 cento vien iš PVM, o kartu su akcizu bendros pajamos iš litro pakyla nuo maždaug 92,6 iki 102,2 cento – tai apie 10 proc. daugiau.
Bet ar tai reiškia, kad valstybė visada uždirba daugiau prie brangesnės kainos? Ne – viskas priklauso nuo to, kiek sumažėja parduodamas kiekis. Jei degalinės parduoda daugiau nei apie 10 proc. mažiau kuro, didesnė suma už litrą nebekompensuoja sumažėjusio pardavimų kiekio, ir valstybė ima prarasti pajamų tiek iš akcizo, tiek iš CO2 mokesčio – juo labiau, kad ir jo suma priklauso nuo parduoto kiekio, tik didėja kylant nustatytai CO2 tonos kainai.
Kaip tai atrodo Lietuvoje
Lietuvoje mechanizmas identiškas – akcizas taip pat fiksuota suma litrui, šiuo metu 0,562 €/l benzinui ir 0,5536 €/l dyzelinui, o PVM – 21 proc. nuo kainos. Rugsėjo viduryje, kai benzinas Vilniuje kainavo apie 1,956 €/l, PVM dalis sudarė apie 34 centus litrui; sausio pradžioje, kai kaina siekė 1,47 €/l, PVM tesiekė apie 25,5 cento. Skirtumas – beveik 8,5 cento daugiau valstybei iš kiekvieno litro, arba apie 10 proc., lygiai taip pat, kaip Vokietijos pavyzdyje.
Įdomu, kad Lietuvos finansų ministras šią pačią logiką jau naudojo – tik atvirkštine kryptimi. Balandį, siūlydamas laikinai sumažinti dyzelino akcizą, jis aiškino, kad sumažėjusias akcizo pajamas kompensuos padidėjusios PVM įplaukos dėl aukštesnių degalų kainų. Tai iš esmės ta pati matematika, kuria remiasi ir Duso… tik pritaikyta priešinga kryptimi.
Kita klimato argumento pusė
Verta pridurti: Duso pozicija apie aukštas kainas nėra vien mokestinė aritmetika. Jis, kaip vokiškos konkurencijos komisijos vadovas, laikosi rinkos šalininko pozicijos ir aukštą kainą vertina kaip klimato apsaugos priemonę, skatinančią mažiau važinėti. Šis požiūris nevienodai paliečia skirtingus žmones: turintiems galimybę persėsti į viešąjį transportą prisitaikyti lengviau, o kaimo gyventojams, slaugytojams, amatininkams ar pristatymo tarnybų darbuotojams sumažinti degalų sąnaudas dažnai kur kas sunkiau. Pats Duso dėl to siūlo ne bendrą kainos mažinimą, o tikslines išmokas mažesnes pajamas gaunantiems namų ūkiams.
