2398 kilometrai vienu degalų baku – toks degalų sąnaudų rekordas pasiektas su automobiliu, kuriam jau 28 metai. Vokietijoje gyvenantis automobilių entuziastas nusprendė patikrinti, kiek toli gali nuvažiuoti senas dyzelinis „Volkswagen Passat” B5 su 1.9 TDI varikliu, ir pasiekė skaičių, kurio nepasiektų dauguma šiandien gaminamų automobilių. Kelionė driekėsi nuo Hildesheimo Vokietijoje per Daniją iki Poliarinio rato Švedijoje.
Kaip pasiektas toks degalų sąnaudų rekordas
Prieš kelionę automobilis buvo specialiai paruoštas – nuimti stogo bagažinės bėgeliai ir antena, sumontuotos „Michelin Energy Saver” padangos su padidintu slėgiu, uždėti aerodinaminiai ratų dangteliai. Naudoti specialūs variklio alyvos ir degalų priedai. Į baką pripilta apie 67 litrų dyzelino.
Kelyje vairuotojas laikėsi 70–80 km/val. greičio, vengė staigaus greitėjimo ir dažnai rinkosi važiuoti krovininio transporto sraute – taip sumažindamas oro pasipriešinimą. Kur tik įmanoma, automobilis riedėjo neutralia pavara, be papildomo variklio darbo. Gamintojo nurodyta šio variklio sąnaudų norma – kelis kartus didesnė nei realiai pasiektas rezultatas kelionėje.
Skaičiavimas paprastas: 67 litrai, padalyti iš 2398 kilometrų, duoda apie 2,8 l/100 km – rodiklį, kurio nepasiekia net dauguma šiandien parduodamų hibridų. Ir tai – su dyzeliniu varikliu, sukonstruotu dar praėjusio amžiaus pabaigoje.
Ką rodė skaičiuoklis – ir kaip realybė jį pranoko
Įdomiausia dalis – ne pats rezultatas, o tai, kaip jis buvo pasiektas. Kai borto kompiuteris rodė likusį atsargos kuro kiekį, skaičiuoklis prognozavo apie 2090 kilometrų ribą. Vairuotojas tęsė kelionę toliau. Galutinis rezultatas – 2398 km, tai yra beveik 15 proc. daugiau, nei prognozavo automobilio elektronika.
Bet ar toks rezultatas pasiekiamas kasdieniame eisme? Realybėje – ne visai. Tokiam bandymui reikėjo specialaus pasiruošimo, ramaus kelio be didelio eismo ir vairuotojo, kuris savaitę gyveno pagal vieną tikslą. Kasdienėje spūstyje tarp Vilniaus ir Kauno panašaus rezultato nepasieksi – bet dalis principų veikia ir be ekstremalaus pasiruošimo.
Gamintojo instrukcijoje parašyta viena sąnaudų norma. Kelyje – visai kita, priklausanti nuo vairuotojo, o ne tik nuo variklio.
Ką tai reiškia Lietuvos vairuotojams
Panašius principus – tolygų greitį, riedėjimą, tinkamą padangų slėgį – taiko ir dalis Lietuvos vairuotojų. Portalo alkas.lt duomenimis, daugiau nei 3 tūkstančiai Lietuvos vairuotojų jau pritaikė ekonomiško vairavimo įpročius ir degalams išleidžia iki ketvirtadalio mažiau, nei anksčiau.
Nereikia važiuoti iki Poliarinio rato, kad principai pasiteisintų. Ankstesnis pėdos atitraukimas nuo akceleratoriaus prieš šviesoforą, tolygus greitis greitkelyje ir kartą per mėnesį patikrintas padangų slėgis – trys įpročiai, kurie realiai sumažina sąskaitą degalinėje.
Ir tai – dar ne visos galimybės. Kas bent kartą stovėjo degalinėje ir skaičiavo, kiek litrų liko iki bako dugno, supranta, kodėl toks bandymas apskritai sudomino tūkstančius žiūrovų internete.
Vokiškas eksperimentas parodė kraštutinę ribą, kurios kasdienybėje niekas nesieks. Bet net dalis šių įpročių, pritaikytų kelyje tarp namų ir darbo, per metus gali reikšti ne vieną sutaupytą baką degalų.
