Užvedi variklį. Pirmas šimtas metrų – ir prietaisų skydelis pyptelėja. Greitis leistinas, kelias pažįstamas, bet ISA sistema automobiliuose vis tiek reaguoja. Išjungi. Kitą rytą – viskas iš naujo, tarsi vakar nieko nebūtų buvę.
Tai ne gedimas ir ne atsitiktinumas. Nuo 2024 m. liepos 7 d. Intelligent Speed Assistance (ISA) privaloma visuose naujuose automobiliuose, parduodamuose Europos Sąjungoje – ir kiekvieną kartą užvedus variklį ji įsijungia iš naujo. Tai ne gamintojo aplaidumas, o Briuselio reikalavimas.
Kodėl sistema privalo įsijungti kaskart
ISA veikimą reglamentuoja ES reglamentas (ES) 2019/2144 – jis įpareigojo gamintojus nuo 2022 m. liepos diegti sistemą naujuose modeliuose, o nuo 2024 m. liepos ji tapo privaloma visiems naujiems automobiliams ES rinkoje, įskaitant ir Lietuvoje parduodamus – jokių išimčių pagal šalį reglamentas nenumato. Pagal Europos kelių saugos tarybos (ETSC) duomenis, greičio viršijimas prisideda prie maždaug 30 % visų mirtinų eismo įvykių Sąjungoje. Būtent šis skaičius ir yra oficialus pagrindas, kodėl sistema negali likti nuolat išjungta – ji privalo aktyvuotis kaskart iš naujo, nepriklausomai nuo vairuotojo pasirinkimo praėjusią dieną.
Sistema tik įspėja – garsiniu signalu, vibracija vairo arba pranešimu skydelyje. Sustabdyti automobilį ar atjungti dujų tiekimą ji negali. Bet ar įspėjimas, kurio niekas nebesiklauso, apskritai dar yra sauga?
Kodėl vairuotojai ją laiko didžiausiu naujo automobilio dirgikliu
Nyderlandų automobilininkų asociacija ANWB fiksuoja tą pačią problemą visoje Europoje: sistema dažnai klysta. ANWB automobilių redaktorius Frank Buma pastebi, kad ISA pyptelėja net tada, kai viršijama vos 1 km/val. Kamera už priekinio stiklo kartais „perskaito” ne tą ženklą – šalutinio kelio ribą vietoj pagrindinio, arba seną apribojimą, kuris žemėlapiuose dar neatnaujintas.
Paradoksas toks: kuo dažniau sistema klaidingai įspėja, tuo greičiau vairuotojas išmoksta ją ignoruoti – arba iš karto išjungti dar prieš išvažiuojant iš kiemo. Sistema, kurta didinti saugą, praktiškai moko vairuotojus jos nebepaisyti. Efektas – priešingas tikslui.
Nuo 2026 m. ANWB pakeitė ir savo testavimo metodiką: dabar vertinama ne tik tai, ar sistema teoriškai gali padėti išvengti susidūrimo, bet ir kaip dažnai ji klysta realiomis eismo sąlygomis. Tai pirmas kartas, kai klaidingų įspėjimų dažnis tampa oficialiu vertinimo kriterijumi, o ne vien teorinis saugos potencialas popieriuje.
Kaip išjungti – priklauso nuo gamintojo
Vieno universalaus būdo nėra, o tai – dar viena vairuotojų pretenzija:
- „Renault”, „Mazda”, „Mitsubishi” – atskiras mygtukas prietaisų skydelyje, dažniausiai su automobilio simboliu apskritime.
- „Mercedes-Benz” – funkcija pasiekiama per navigacijos ekraną, vienu prisilietimu.
- „Porsche” – galima užprogramuoti greitąją nuorodą ant vairo.
- Dauguma kitų modelių – tik per jutiklinio ekrano meniu, keliais žingsniais, o vairuotojo žvilgsnis tuo metu nukrypsta nuo kelio – kaip tik tuo momentu, kai jis bando tapti atidesnis.
Ir net išjungus garsinį signalą, vizualinis indikatorius skydelyje dažniausiai lieka – sistemos visiškai atjungti negalima.
2026 m. liepą prie pyptelėjimų prisidėjo dar viena sistema
Nuo 2026 m. liepos 7 d. ES automobiliuose privaloma dar viena sistema – Advanced Driver Distraction Warning (ADDW), sekanti vairuotojo žvilgsnio kryptį ir galvos padėtį per kamerą priekiniame stikle. Jei vairuotojas per ilgai nežiūri į kelią, sistema įspėja vaizdu ir garsu – ir, kaip ir ISA, kiekvieną kartą užvedus variklį aktyvuojasi iš naujo.
Redakcijos vertinimu, pati idėja – mažinti greičio viršijimą ir vairuotojo išsiblaškymą – logiška ir pagrįsta saugos statistika. Bet kol žemėlapių bei kelio ženklų atpažinimo tikslumas neatitinka realių sąlygų, kiekviena nauja privaloma sistema rizikuoja tapti ne saugos įrankiu, o dar vienu garsu, kurį vairuotojas išmoks ignoruoti.
Ir tai – dar ne paskutinė sistema, kuri privalės pyptelėti.
