Vairuotojas privažiuoja prie greitojo kroviklio. Prijungia laidą, dirsteli į telefoną – ir po penkių minučių išvažiuoja turėdamas 360 kilometrų daugiau ridos, nei atvyko.
Tai nebe laboratorijos bandymas ir nebe gamintojo pažadas. Tokį rezultatą parodė naujausias „Autocar” sudarytas greičiausiai įsikraunančių elektromobilių dešimtukas – reitingas, kuris kasmet vis aiškiau rodo, jog krovimo galia kilovatais jau seniai nebeatspindi tikrosios naudos vairuotojui kelyje.
Naujas lyderis – kinų prabangos modelis
Pirmą vietą šįkart užėmė „Denza” Z9 GT – „BYD” priklausančio prabangos ženklo modelis, kuris per penkias minutes prie tinkamo kroviklio papildo net 360,5 km ridos. Tai apie 72 km ridos kas minutę – rodiklis, kurio dar prieš kelerius metus nepasiekdavo nė vienas serijinis elektromobilis.
Automobilis naudoja „BYD Flash Charging” technologiją ir gali priimti iki 1500 kW galios – skaičių, kuris prieš dešimtmetį skambėjo kaip mokslinė fantastika. Europoje „Denza” Z9 GT jau parduodamas Prancūzijoje, Vokietijoje, Italijoje, Ispanijoje ir Jungtinėje Karalystėje, kur kainuoja apie 105 000 svarų sterlingų. Iki 2026 m. pabaigos gamintojas žada modelį pristatyti 30 rinkų, tačiau ar tarp jų atsiras Lietuva – kol kas oficialiai nepatvirtinta.
Likusi dešimtuko dalis
Antroje vietoje – „Mercedes-AMG” GT 53 4-Door Coupé, per 16 minučių papildantis 544 km ridos. Toliau rikiuojasi kinų „XPeng” G6, naujasis „BMW” i3 50 xDrive, švedų „Volvo” EX60, du „MG” modeliai, atnaujintas „BMW” iX3, vokiečių „Porsche” Taycan bei „Audi” A6 e-tron. Pilnas sąrašas pagal ridą, pridedamą per minutę:
- „Denza” Z9 GT – 72 km/min. (5 min., 360 km)
- „Mercedes-AMG” GT 53 4-Door – 34 km/min. (16 min., 544 km)
- „XPeng” G6 Long Range – 30,6 km/min. (12 min., 367 km)
- „BMW” i3 50 xDrive – 30,2 km/min. (21 min., 634 km)
- „Volvo” EX60 P12 AWD Plus – 29,8 km/min. (19 min., 567 km)
- „MG” IM5 Long Range – 29,2 km/min. (17 min., 497 km)
- „BMW” iX3 50 xDrive – 26,4 km/min. (21 min., 555 km)
- „Porsche” Taycan – 26,4 km/min. (18 min., 475 km)
- „MG” IM6 Long Range – 25,8 km/min. (17 min., 438 km)
- „Audi” A6 e-tron Performance – 25,1 km/min. (21 min., 528 km)
Kodėl „Tesla” šįkart liko už borto?
Dar prieš kelerius metus panašiuose reitinguose dominavo būtent „Tesla” – „Model S”, „Model 3″ ir „Model X” užimdavo kelias pirmąsias vietas. 2026 m. sąraše jos nebeliko nė vienos. Ar tai reiškia, kad markė sustojo vietoje, o konkurentai – ne?
Iš dalies taip. Kinų gamintojai per pastaruosius metus investavo į 800 voltų architektūrą ir naujos kartos baterijų chemiją, leidžiančią priimti kelis kartus didesnę galią nei įprasta. „Tesla” savo „Supercharger” tinklu vis dar lieka viena patogiausių sistemų kasdieniam naudojimui, tačiau grynos krovimo greičio lenktynės šiandien vyksta jau kitame lygyje.
Ką tai reiškia Lietuvos vairuotojams?
Lietuvoje šie konkretūs modeliai kol kas – retenybė, o infrastruktūra kraunama pagal kitokį tempą. „Via Lietuva” duomenimis, šalyje veikia daugiau nei 2500 viešų įkrovimo taškų, o 2025 m. jų skaičius augo apie 60 proc. – vien greitojo DC įkrovimo prieigų pridėta apie 1695. Didžiausi tinklai – „Ignitis ON” (daugiau nei 800 prieigų) ir „Enefit Volt” (apie 400).
Bet net ir sparčiai augant tinklui, 1500 kW galios stotelių Lietuvoje kol kas nėra – tokios technologijos vis dar telkiasi didžiuosiuose Vakarų Europos miestuose. Kas bent kartą laukė eilėje prie greitojo kroviklio vasaros atostogų metu, tas supranta, kodėl kiekviena papildoma minutė turi savo kainą.
Ateitis priklauso ne tik lyderiams
Rekordą pastačiusio „Denza” kaina – apie 105 000 svarų – rodo, kad pati greičiausia technologija kol kas pasiekiama nedaugeliui. Prabangos automobilių pirkėjai naujausią technologiją gauna pirmieji. Likusiems tenka kantrybė – ir šiek tiek pavydo.
Redakcijos vertinimu, kol gamintojai lenktyniauja dėl kilovatų ir rekordinių skaičių, vairuotojui realiai svarbesnis kitas klausimas – kiek laiko iš tikrųjų reikia sustoti kelyje. Panašiai buvo ir su 350 kW įkrovimu prieš penkerius metus, kuris šiandien tapo standartu vidutinės klasės modeliuose. Jei tendencija išsilaikys, per kelerius metus panašų krovimo greitį pasieks ir modeliai, kuriuos realiai galima įsivežti į Lietuvą – o ne tik peržiūrėti kataloge. Ir tai dar ne riba.
