Pirmadienis, 8:15, kamštis ties Geležinio Vilko gatve. Dešinioji juosta baigiasi po šimto metrų, vairuotojas įsijungia posūkio signalą ir pradeda lįsti į kairiąją. Gretimas automobilis prigula prie priekyje stovinčio ir neįleidžia. Signalas dega, nervai kyla, tarpo nėra.
Tokia scena kartojasi kiekvieną rytą. Ir nors atrodo, kad persirikiavimas kamštyje – tik mandagumo reikalas, Kelių eismo taisyklės turi labai konkrečias nuostatas: kas kam privalo duoti kelią, kada įleisti privaloma ir kodėl vien posūkio signalo neužtenka.
Ką iš tikrųjų reiškia persirikiavimas kamštyje
Pagal KET persirikiavimas – tai eismo juostos keitimas neįvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą (KET 3.15 p.). Skamba paprastai, bet kamštyje galioja papildoma taisyklė, kurią mažai kas prisimena. KET 110 punktas sako aiškiai: kai eismas labai intensyvus ir visos juostos užimtos, keisti eismo juostą leidžiama tik prireikus pasukti, apsisukti ar sustoti.
Kitaip tariant, „peršokinėti“ iš juostos į juostą kamštyje tikintis greičiau pajudėti – jau taisyklių pažeidimas. Juosta keičiama tada, kai to reikia manevrui, o ne nuotaikai.
Kas turi pirmumą persirikiuojant
Čia daugiausiai nesusipratimų. KET 104 punktas nustato: persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti kelią toje juostoje, į kurią nori įsilieti, ta pačia kryptimi jau važiuojančioms transporto priemonėms. Vadinasi, pirmumą turi tas, kuris jau juostoje, o ne tas, kuris į ją lenda.
O jeigu abu persirikiuoja vienas į kito juostą vienu metu? Tada kelią privalo duoti tas, kuriam kitas automobilis yra iš kairės – pirmumą turi dešinėje esantysis (KET 104 p.). Visi nori persirikiuoti. Niekas nenori įleisti. Taisyklės tai numatė seniai.
„Užtrauktuko“ taisyklė, kurios daugelis nežino
Dabar – svarbiausia. Kai vienoje juostoje eismas negalimas (baigiasi juosta, kliūtis, remontas) ir susidaro eilė, gretima juosta važiuojantis vairuotojas privalo leisti vienai transporto priemonei – pirmajai iš susidariusios eilės – persirikiuoti į jo juostą (KET 105 p.).
Tai ir yra vadinamoji „užtrauktuko“ taisyklė: po vieną, paeiliui, iš abiejų juostų. Įleisti pirmąjį iš eilės – ne gera valia, o pareiga. Bet taisyklė turi ir antrą pusę: persirikiuojantysis privalo įsitikinti, kad jam tikrai duoda kelią, o ne tiesiog įsiprausti vildamasis, kad kitas sustos. Sunku nepastebėti, kad šios taisyklės Lietuvoje beveik niekas nemoko, nors ji galioja seniai.
Kodėl posūkio signalas neišgelbsti – ir iš kur smūgiai iš šono
Dažniausias įprotis, vedantis į smūgius iš šono, – įjungti posūkio signalą ir iškart suktis, tarsi jis savaime atlaisvintų kelią. Bet ar posūkio signalas suteikia pirmumą įsiterpti? Ne. KET 87 punktas tai paneigia: signalą rodantis vairuotojas neįgyja važiavimo pirmumo teisės.
Prieš persirikiuodamas vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią kitiems (KET 101 p.), o patį signalą įjungti dar prieš manevrą (KET 82.2 p.). Būtent dėl signalo sutapatinimo su pirmumu ir dėl nepatikrintos „aklosios zonos“ kamštyje dažniausiai ir braukiama į gretimo automobilio šoną. Reidasofficial.lt „Facebook“ grupėje vairuotojai ne kartą dalijosi tuo pačiu scenarijumi: „įjungiau signalą ir pasukau“ – o tada girdisi tas nemalonus traškesys…
Kiek kainuoja klaida
Persirikiavimo taisyklių pažeidimas – neduotas kelias ar netinkamas įspėjamųjų signalų naudojimas – patenka į ANK 417 straipsnio 1 dalį ir užtraukia baudą nuo 30 iki 90 eurų.
Bet jei manevras priverčia kitą vairuotoją staigiai stabdyti ar sukti, kad išvengtų susidūrimo, tai jau pavojingą situaciją sukėlęs pažeidimas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį – o čia bauda šokteli iki 170–230 eurų. Tas pats neatsargus įsiterpimas, priklausomai nuo pasekmių, gali kainuoti kelis kartus daugiau.
Todėl kitą kartą įstrigę kamštyje, prieš persirikiuodami padarykite tris dalykus: įjunkite posūkio signalą iš anksto, įsitikinkite, kad gretimas vairuotojas jus tikrai įleidžia, ir patys įleiskite vieną iš besibaigiančios juostos. Nuo to laimi ir taisyklės, ir nervų sistema.
