Kamštis pajuda, ir jūsų buferis lengvai bakteli į priekyje stabtelėjusį automobilį. Po tokio lengvo eismo įvykio abu vairuotojai dažniausiai išlipa, apžiūri įbrėžimą ir iškart ima aiškintis, kas kaltas. Daugelis tai laiko smulkmena, kurią sutvarkys draudikai. Taisyklės raidė čia griežtesnė, nei atrodo.
KET nustato, ką daryti dar prieš ginčą ir prieš pajudinant automobilius. Nuo to priklauso, ar užteks deklaracijos, ar teks kviesti policiją.
Pirmiausia – sustoti ir pažymėti vietą
KET 219.1 punktas nustato, kad kiekvienas su įvykiu susijęs vairuotojas privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti įvykio vietą. Tai reiškia, kad prieš apžiūrint įbrėžimą kiti eismo dalyviai turi pamatyti, jog kelyje stovi sustoję automobiliai.
Kaip žymėti, nurodo 91.2 papunktis ir 92 punktas. Pirmasis liepia įvykus eismo įvykiui įjungti avarinę šviesos signalizaciją. Antrasis taikomas, kai avarinės šviesos signalizacijos nėra arba ji sugedusi: tada įvykus eismo įvykiui avarinio sustojimo ženklas statomas gyvenvietėse ne arčiau kaip 25 m, už jų – ne arčiau kaip 50 m nuo automobilio. Avarinę KET liepia jungti ir tada, kai automobilį sustabdo pareigūnas.
Ar automobilius galima patraukti iš juostos?
Iš karto svarbu atskirti du dalykus. KET 219.2 punktas liepia pagal galimybes imtis priemonių saugiam eismui užtikrinti. Bet jei į vietą kviečiama policija, dalyviai, kiek tai nekelia pavojaus eismui, neturi leisti pasikeisti įvykio aplinkybėms ir saugo pėdsakus.
Tai reiškia, kad klausimą, ar sutariate dėl to, kas nutiko, verta išspręsti prieš pajudinant automobilius. Nesutarus kviečiama policija, o pakeistos padėties jau neatkursi. Ar, vadinasi, juostoje reikia stovėti bet kokia kaina? Ne – abu punktai saugumą eismui stato pirmiau.
Dokumentai – kai jų paprašo kita pusė
KET 219.3 punktas įpareigoja pateikti galiojantį asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą arba vairuotojo pažymėjimą ir informaciją, pagal kurią nustatoma civilinę atsakomybę apdraudusi draudimo įmonė. Sąlyga viena – to turi reikalauti kiti su įvykiu susiję eismo dalyviai.
Tai reiškia, kad paprašytas vairuotojas negali nutylėti savo draudiko ar pasiūlyti apsikeisti telefonais „vėliau“. Tų pačių duomenų netrukus prireiks ir deklaracijoje.
Lengvo eismo įvykio deklaracija – schema ir parašai
KET 220 punktas leidžia policijos nekviesti, jei niekas nežuvo ir nebuvo sužeistas, o dalyviai sutaria dėl aplinkybių. Tada jie privalo deklaracijoje nubraižyti schemą, aprašyti aplinkybes ir duoti pasirašyti visiems su įvykiu susijusiems dalyviams.
Ir čia – svarbiausias skirtumas, kurį daugelis praleidžia: blanko nebuvimas nėra kliūtis. Jei deklaracijos neturi nė vienas, KET numato paprastą išeitį – „eismo įvykio schema nubraižoma švariame popieriaus lape“. Jame nurodomi dalyviai, transporto priemonės, liudininkai, pateikiama informacija, o aplinkybės patvirtinamos visų parašais.
Kada popieriaus nebeužtenka
Deklaracija be policijos tinka tik tada, kai įvykdytos visos 220 punkto sąlygos. Kitais atvejais KET numato kitą kelią:
- dėl aplinkybių nesutariama – pagal KET 220 punktą dalyviai kviečia policiją į įvykio vietą;
- žuvo ar sužeistas žmogus – KET 219.4 punktas liepia pranešti policijai ir likti vietoje, išskyrus punkte numatytas išimtis;
- padaryta tik turtinė žala, o nukentėjusiojo vietoje nėra (pavyzdžiui, apgadintas pastatytas automobilis) – KET 222 punktas liepia nedelsiant pranešti jam, o jei tai neįmanoma, – policijai.
Seka, kurią verta prisiminti
Taisyklė paprasta: sustoti, įjungti avarinę ir pastatyti ženklą, paprašius parodyti dokumentus, tada užpildyti deklaraciją ar lapą su schema ir visų parašais. Jei dėl to, kas nutiko, sutarti nepavyksta, kviečiama policija, o automobiliai, kiek leidžia saugumas, lieka ten, kur sustojo.







