Spalio 1 dieną Jungtinėje Karalystėje pasikeitė elektromobilio įkrovimo namie kaina – pokytį vairuotojai pamatys jau artimiausioje sąskaitoje už elektrą. Naujasis ministras pirmininkas Andy Burnhamas, liepą pakeitęs Keirą Starmerį, nulino pridėtinės vertės mokestį buitinei elektrai – nuo 5 iki 0 procentų. Lengvata skirta visiems namų ūkiams, bet daugiausia laimi tie, kas automobilį kraunasi savo kieme.
Kas keičiasi nuo spalio 1 dienos
Pakeitimas laikinas – galios iki 2027 m. kovo 31 d. – ir pirmiausia pristatytas kaip pagalba namų ūkiams, įžengiantiems į žiemą su kylančiomis elektros kainomis. Sprendimą inicijavo finansų ministerija, vadovaujama Rachel Reeves, tačiau galutinį politinį svorį jam suteikė pats premjeras. Elektromobilių savininkams tai reiškia dar vieną argumentą krauti automobilį naktį, kai tarifas ir taip žemiausias. Pavyzdžiui, 100 kWh baterijos visas įkrovimas atpigo nuo apie 26 iki beveik 25 svarų, o metinė ekonomija vidutiniam vairuotojui siekia 20–25 svarus, intensyviai važinėjantiems – iki 40 svarų.
Kodėl „privažiavimo tako“ problema kelia tiek nerimo
Ši lengvata pasiekia tik tuos, kas kraunasi iš savo buitinio tinklo. O tokių – toli gražu ne visi. Didesnėje dalyje Britanijos miestų gyvenama eilinėse gatvėse be privažiavimo tako, todėl automobilį tenka krauti viešoje kroviklėje, kur PVM lieka 20 procentų. Skaičiuojant 10 000 mylių per metus, namuose su lengvata krovimasis kainuoja apie 200 svarų, o viešame greitajame kroviklyje – daugiau kaip 2 000 svarų. Skirtumas – dešimteriopas, nors nuvažiuotas atstumas tas pats.
Kas bent kartą skaičiavo, kiek kainuoja įkrauti automobilį viešoje kroviklėje, žino – skirtumas jaučiasi kišenėje, ne tik statistikoje. Užsienio ekspertai pastebi, kad toks modelis sukuria naują nelygybę: vieni vairuotojai naudojasi pigia elektra, kiti – priversti mokėti visą mokestį vien todėl, kad gyvena bute ar name be kiemo.
Kas yra kanalas po šaligatviu ir kaip jis veikia
Vienas siūlomų sprendimų – vadinamieji „gully“ kanalai: plonas, apie 30 mm gylio griovelis, įpjaunamas šaligatvyje nuo namo ribos iki vejos pakraščio. Kabelis paklojamas lygiai su paviršiumi, o kanalą uždengia savaime užsidarantis guminis ar metalinis dangtelis. Tokia sistema neturėtų kelti pavojaus nei vežimėliui, nei neįgaliojo vežimėliui – kabelis lieka paslėptas, kol juo nesinaudojama.
Bet ar vien mokestinė lengvata namų ūkiams išsprendžia nelygybę tarp turinčių ir neturinčių kiemo? Kol kas – ne visai.
Ko reikalauja elektromobilių bendruomenė
Organizacijos, tarp jų RAC, „FairCharge“ ir EVA England, iš valdžios reikalauja trijų konkrečių žingsnių:
- Automatinio leidimo kanalams per šaligatvį – be atskiro kiekvienos savivaldybės sutikimo, nes šiuo metu taisyklės skiriasi gatvė nuo gatvės.
- Išplėsti iki 500 svarų siekiančią paramą kroviklių įrengimui taip, kad ji apimtų ir kanalų įrengimą tiems, kas neturi privažiavimo tako.
- Sulyginti PVM viešam krovimui su buitiniu tarifu, kad skirtumas tarp kieme ir gatvėje besikraunančių vairuotojų sumažėtų.
Kol šių pokyčių nėra, galioja tai, ką patys kampanijos dalyviai vadina „pašto kodo loterija“ – vienoje gatvės pusėje kanalą įsirengti leidžiama, kitoje, priklausomai nuo savivaldybės taisyklių, – ne.
Ar panaši problema pažįstama Lietuvoje
Lietuvoje PVM lengvatos buitinei elektrai nėra, tačiau pati „privažiavimo tako“ dilema skamba pažįstamai. Didelė dalis Lietuvos elektromobilių savininkų gyvena daugiabučiuose, kur asmeninio kroviklio prie namo tiesiog nėra kur įrengti – tenka rinktis viešus taškus, kurių kaina paprastai aukštesnė nei krovimasis iš savo skaitiklio. Valstybė jau siūlo paramą daugiabučių bendrijoms įsirengti bendras įkrovimo prieigas, tačiau tempas, kuriuo tokia infrastruktūra atsiranda, kol kas gerokai atsilieka nuo to, kiek elektromobilių kasmet atsiranda keliuose.
Sunku nepastebėti, kad mokestinės lengvatos pirmiausia pasiekia tuos, kas jau turi privažiavimo taką ar nuosavą kiemą – likusiems lieka laukti, kol administracinės kliūtys bus pašalintos. Panašios diskusijos dėl teisingesnio krovimosi kainų paskirstymo anksčiau ar vėliau pasieks ir kitas Europos šalis, įskaitant Lietuvą, kur daugiabučių gyventojų padėtis iš esmės yra ta pati.
