2027 m. sausio 1 d. Nyderlanduose nustos galioti taisyklė, kuri šiandien leidžia saulės elektrinės savininkams praktiškai nemokamai „sukeisti” dieną pagamintą elektrą į vakare suvartotą. Elektromobilio įkrovimas saule po šios datos ten taps visai kitokia matematika – ir ne į gerąją pusę tiems, kas automobilį įkraudavo tada, kada patogu, o ne tada, kada šviečia saulė.
Šiandien taikoma vadinamoji saldavimo (olandiškai – salderen) sistema: vidudienį pagaminta kilovatvalandė atimama iš vakare iš tinklo paimtos, be jokios papildomos kainos. Nuo 2027-ųjų taip nebebus.
Kas keičiasi Nyderlanduose nuo 2027 metų
Pagal Nyderlandų vyriausybės (Rijksoverheid) patvirtintą grafiką, nuo 2027 m. sausio iš tinklo paimta elektra kainuos visą tarifą – apie 25 euro centus už kilovatvalandę. O už į tinklą grąžintą saulės elektrą bus mokama vos pusė bazinio tiekimo tarifo, kai kuriais atvejais – apie 8 centus. Prie to dar pridėkite tiekėjų taikomą grąžinimo mokestį, maždaug 5 centus už kWh.
Skaičiuojant paprastai: ta pati kilovatvalandė, priklausomai nuo to, ar ji sunaudojama iš karto, ar grąžinama į tinklą ir vėliau superkama atgal, gali skirtis net 22 centais. Vartotojų asociacija „Consumentenbond” tai vadina viena didžiausių pastarųjų metų permainų saulės elektrinių savininkams.
Kodėl tai svarbu elektromobilių savininkams
Pagal Nyderlandų automobilininkų asociacijos ANWB skaičiavimus, elektromobilis sunaudoja 15–20 kWh elektros 100 kilometrų, o per metus, nuvažiavus apie 12 000 km, tai sudaro 1 800–2 400 kWh. Tiek energijos pakanka, kad kiekvienas sutaupytas centas virstų reikšminga suma.
Organizacijos „Milieu Centraal” duomenimis, namų ūkis įprastai pats sunaudoja apie 30 proc. savo pasigamintos saulės elektros. Jei įkrovimas perkeliamas į dienos valandas, kai šviečia saulė, šis rodiklis gali pakilti iki 50 proc. Tai – papildomi 500–1 500 kWh per metus, o pinigine išraiška – nuo 110 iki 330 eurų sutaupytų per metus.
Bet ar užtenka tiesiog turėti elektromobilį ir saulės elektrinę, kad tie pinigai atsirastų patys? Ne – reikia, kad įkrovimas vyktų tada, kai saulė šviečia stipriausiai, o ne tada, kai vairuotojas grįžta iš darbo.
O kaip yra Lietuvoje?
Lietuvoje kol kas viskas atvirkščiai. Čia veikia dvipusė, arba neto, apskaita – sistema, pagal kurią saulės elektrinės savininko pagaminta, bet iš karto nepanaudota elektra „padedama” į ESO tinklus ir gali būti išsiimta vėliau, net kitu metų laiku. Elektros metai skaičiuojami nuo balandžio 1 d. iki kovo 31 d., ir visą šį laikotarpį tinklas iš esmės veikia kaip nemokamas akumuliatorius.
2025 m. Lietuvoje jau buvo daugiau nei 170 000 gaminančių vartotojų – tai reiškia, kad saulės elektrinę turi arba svarsto įsigyti beveik kas trečias namų ūkis. Energetikos ministerija viešai tvirtina, kad artimiausiu metu keisti atsiskaitymo tvarkos neplanuoja, nes žmonės investavo į saulės elektrines būtent dabartinės sistemos sąlygomis.
Parama mažėja, bet sistema – ne
2026 metais parama nuotolinėms saulės elektrinėms sumažinta nuo 323 iki 200 eurų už kW, o remiamos galios riba – nuo 10 iki 7 kW. Tai jau pokytis, bet ne tas, kuris keičia pačią apskaitos logiką – tik dotacijos dydį naujiems projektams.
Energetikos ministerija žada nekeisti taisyklių. Bet pažadai energetikos politikoje ir realūs sprendimai po kelerių metų – ne visada tas pats dalykas, ką puikiai iliustruoja Nyderlandų pavyzdys: ten saldavimo sistema irgi veikė kaip savaime suprantamas dalykas – kol vieną dieną nustojo.
Redakcijos vertinimu, kol Lietuvos sistema leidžia nemokamai „pasiskolinti” tinklą ištisiems metams, lietuviškiems prosumeriams ir elektromobilių savininkams tikrai patogiau nei būsimiems Nyderlandų kaimynams – bet investuojantiems į naują saulės elektrinę vertėtų turėti omenyje, kad tokios sistemos retai būna amžinos.
Ką daryti jau dabar
Kas bent kartą skaičiavo, kiek kainuoja elektromobilio įkrovimas naktį ir kiek – dieną, tiesiai iš saulės elektrinės, žino, kad skirtumas jaučiamas net ir ten, kur neto apskaita dar galioja.
- Rinktis išmanią įkrovimo stotelę, kuri automatiškai seka saulės elektrinės gamybą ir įkrauna automobilį tik tada, kai yra pertekliaus.
- Planuoti ilgesnius įkrovimus, pavyzdžiui, savaitgaliais, dienos valandomis, kai saulės gamyba didžiausia.
- Pasitikrinti ESO atsiskaitymo būdo skaičiuoklę ir palyginti, kuris tarifo planas su elektromobiliu atsiperka geriausiai.
Nyderlandų atvejis – priminimas, kad net patogiausia sistema gali pasikeisti per kelerius metus. Ir tai dar ne pabaiga: panašias diskusijas dėl neto apskaitos ateityje gali sukelti ir sparčiai augantis prosumerių skaičius pačioje Lietuvoje. Per kelerius metus elektromobilio ir saulės elektrinės derinys iš malonaus bonuso gali tapti tiksliu skaičiavimo projektu – klausimas tik, kada tai atsitiks ir Lietuvoje.
