Savavaldė vairavimo įranga, kuri prisijungia prie automobilio diagnostikos lizdo ir savarankiškai valdo vairą bei pedalus, žadėjo patogesnį kelią be būtinybės pirkti naują automobilį su integruota autonomine sistema. Realybė pasirodė kitokia – JAV kelių saugumo administracija (NHTSA) pradėjo tyrimą dėl penkių avarijų, kuriose naudota tokia įranga. Dvi iš jų baigėsi trimis žmonių žūtimis, kitos keturios sužalojo iš viso vienuolika žmonių.
Įrenginys, žinomas kaip „Comma“ (modeliai comma three, comma 3X ir comma four), veikia su atvirojo kodo programine įranga „openpilot“ ir tinka daugiau nei 325 automobilių modeliams iš 27 markių. JAV keliuose jį naudoja apie 30 000 transporto priemonių. Sistema žada savarankiškai išlaikyti juostą, reguliuoti greitį ir net perimti valdymą iš vairuotojo situacijose, kai jis, gamintojo žodžiais, „per lėtai reaguoja“.
Bendrovę, kuri gamina šiuos įrenginius, 2015 metais įkūrė garsus programišius, kadaise išardęs pirmojo „iPhone“ ir „PlayStation 3“ apsaugą. Jo idėja buvo paprasta – padaryti savarankišką vairavimą pasiekiamą už kelių šimtų, ne kelių dešimčių tūkstančių eurų. Dešimt metų ta idėja veikė be didesnio triukšmo. Tyrimas, pradėtas po trijų žmonių žūties, parodė, kiek iš tiesų kainuoja toks prieinamumas.
Kodėl sistema nepastebėjo stovinčių automobilių
Visose tiriamose avarijose automobiliai su įjungta sistema atsitrenkė į priekyje stovėjusias arba lėtai judančias transporto priemones. NHTSA Defektų tyrimo biuras rugsėjo 21 d. pradėjo preliminarų vertinimą, žymimą PE26007, ir pirminiai duomenys rodo, kad sistema galėjo laiku nepastebėti arba netinkamai reaguoti į priešais buvusį automobilį.
Bet kaip įranga, reklamuojama kaip saugumo pagalbininkas, gali nepastebėti stovinčio automobilio tiesiai priešais? Atsakymas slypi pačioje sistemos architektūroje. „Comma“ remiasi tik kameromis ir neturi radaro ar lidaro jutiklių, kuriuos naudoja dauguma gamykliškai montuojamų pagalbos sistemų. Prastas apšvietimas, saulės atspindžiai ar neryškios kelio žymos tokiai sistemai gali tapti kritine klaidos priežastimi.
Kodėl savavaldė vairavimo įranga apskritai pasiekia rinką
„Comma“ ir panašūs rinkiniai parduodami kaip pagalbinė, o ne visiškai autonominė sistema – tai leidžia gamintojui išvengti tokio pat griežto sertifikavimo, kokį privalo pereiti automobilių gamintojai, diegiantys panašias funkcijas iš gamyklos. JAV rinkoje tokia schema kol kas veikia, tačiau NHTSA tyrimas gali tai pakeisti. Rinkai tai patogu. Vairuotojo saugumui – jau sudėtingiau.
Lietuvoje ir visoje ES tokia įranga neturėtų kelio
Europos Sąjungoje padėtis kitokia. Reglamentas (ES) 2019/2144 ir JT taisyklė R79 reikalauja, kad bet kokia sistema, galinti koreguoti ar perimti vairo valdymą, turėtų tipo patvirtinimą ir E žymą. Papildomas, po pirkimo montuojamas įrenginys, keičiantis vairo ir pedalų valdymą, tokio patvirtinimo praktiškai negali gauti. Tai reiškia, kad jo naudojimas viešuosiuose keliuose – taip pat ir Lietuvoje – keltų teisinę riziką, net jei techniškai įrenginį būtų galima užsisakyti internetu.
Sunku nepastebėti, kad tyrimas pradėtas tik po trijų žmonių žūties, nors sistema rinkoje veikė jau kelerius metus. Gamykliškai montuojamos pagalbos sistemos privalo įrodyti saugumą dar prieš pasiekdamos vairuotoją – šiuo atveju viskas vyko priešinga tvarka. Ir tai – ne vienintelis klausimas, į kurį tyrimas turės atsakyti.
NHTSA jau yra skyrusi panašų dėmesį ir didesniems gamintojams, tačiau su papildomai įsigyjama, po pirkimo montuojama įranga situacija sudėtingesnė – nėra nei vieno atsakingo inžinerinio skyriaus, nei prievolės atsiskaityti reguliariais saugumo pranešimais. Kol tokia tvarka nepasikeis, kiekvienas naujas pirkėjas iš esmės tampa dalyviu bandyme, kurio rezultatų iš anksto nežino niekas – net patys kūrėjai.
Tyrimo rezultatai gali nulemti, ar panašūs rinkiniai liks legalūs JAV keliuose, o Europoje jų likimas aiškus jau dabar – be tipo patvirtinimo jie tiesiog neturėtų atsidurti ant vairo. Kol tyrimas tęsiasi, NHTSA pataria „Comma“ naudotojams nuolat laikyti rankas ant vairo ir stebėti kelią – patarimas, kuris keistai skamba įrangai, pažadėjusiai vairuoti už žmogų.
