Mirksėjimas šviesomis kitam vairuotojui savaime nėra pažeidimas. Pažeidimu jis tampa tą sekundę, kai blyksnis apakina ką nors kitą — ir tam nereikia nei policijos posto, nei naktinio reido. Spalį dienos trumpėja, piko valandos eismas vis dažniau vyksta sutemus, todėl tolimųjų šviesų blyksnis pasiekia gerokai daugiau akių, nei vairuotojas planavo. Kelių eismo taisyklės šį niuansą aprašo tiksliai. Tik beveik niekas jų taip neskaito.
Kad tai ne teorija, spalio pradžioje parodė Lenkijos pareigūnai. Portalo „Auto Świat“ duomenimis, Myślice apylinkėse vykusiame reide, kurį iš oro filmavo dronas, sustabdyta 71 transporto priemonė ir užfiksuoti 76 pažeidimai — iš jų 47 dėl netinkamo šviesų naudojimo. Lietuvoje tokio reido dar nebuvo. Taisyklė čia ta pati.
KET leidžia perjunginėti šviesas tik vienu tikslu
Kelių eismo taisyklių 81 punktas žibintų šviesos perjunginėjimą įrašo tarp įspėjamųjų signalų. Vadinasi, blyksnis nėra laisvas mostas — tai reglamentuotas signalas su nustatyta tvarka. O tvarka siaura.
KET 89 punktas skelbia: „Norint atkreipti lenkiamos transporto priemonės vairuotojo dėmesį, galima perjunginėti šviesas, o ne gyvenvietėse – naudoti garso signalą.“ Tai vienintelis atvejis, kurį taisyklės įvardija vardu. Nei įspėjimo apie pareigūnus, nei padėkos, nei prašymo užleisti šiame punkte nėra.
Kada mirksėjimas šviesomis tampa pažeidimu
Atsakymas — 90 punkte: „Draudžiama kaip įspėjamąjį signalą naudoti tolimąsias šviesas, jeigu jos gali akinti kitus vairuotojus (net ir per užpakalinio vaizdo veidrodį).“
Dvi detalės čia svarbesnės už visa kita. Pirma — formuluotė „gali akinti“, o ne „apakino“: pareigūnui nereikia įrodyti, kad kas nors tikrai buvo apakintas, pakanka pačios galimybės. Antra — skliaustai apie užpakalinio vaizdo veidrodį, dėl kurių mirksėjimas priekyje važiuojančiam vertinamas lygiai taip pat kaip ir priešpriešiniam eismui. Bet ar vidurdienį mirksintis vairuotojas irgi rizikuoja? Teoriškai mažiau — akinimo tikimybė šviesiu paros metu menkesnė. Taisyklėse parašyta vienaip, o spalio prieblandoje kelias atrodo visai kitaip.
Kas yra pamirksėjęs priešpriešiniam vairuotojui ir pamatęs, kaip tas instinktyviai stabdo, — tas supranta, kad signalas suveikė ne visai taip, kaip planuota. Ir tai – dar ne viskas: perspėtas vairuotojas dažnai sulėtina tik kontrolės ruože, o už jo vėl pagreitina.
Bauda už įspėjamųjų signalų tvarkos pažeidimą
Administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad „Kelių eismo taisyklėse nustatytos įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų“. Toje pačioje dalyje yra ir tolimųjų šviesų neperjungimas į artimąsias tamsoje, kai iki priešpriešiais atvažiuojančios transporto priemonės lieka mažiau kaip 150 metrų.
Reidasofficial.lt redakcija sugretino abiejų dokumentų formuluotes: atskiro straipsnio „už įspėjimą apie policiją“ Lietuvos teisėje nėra. Baudžiama ne už gerą valią, o už signalo naudojimo tvarkos pažeidimą. Gal ir smulkmena. Kol negauni kvito.
Lenkijoje — dronas ir baudos taškai
Lenkijos kelių kodeksas šviesos signalą leidžia, kai reikia įspėti apie pavojų, tačiau atskirai draudžia piktnaudžiauti garso ir šviesos signalais bei įspėti tokiomis sąlygomis, kai vairuotojai akinami. Spalio reide už tai skirta 200 zlotų bauda ir 4 baudos taškai. Lietuvoje baudos taškų sistemos nėra — lieka tik piniginė sankcija.
Dronų istorija irgi skiriasi. Lietuvos policija juos bandė 2022 metais, bet tuomet naudotų aparatų vaizdo kokybės ir stabilumo pažeidimams fiksuoti nepakako, todėl idėja buvo atidėta; ateityje jos neatmeta. Lenkija droną pakėlė ir surinko 76 pažeidimus per vieną popietę. Redakcijos vertinimu, Lietuvos vairuotojus kol kas apsaugo ne švelnesnė taisyklė, o technikos trūkumas — ne pati tvirčiausia atrama.
Ką daryti vietoje mirksėjimo
Visiškai atsisakyti šviesos signalų nereikia — jie taisyklėse yra būtent todėl, kad kai kuriose situacijose naudingi. Reikia žinoti ribas.
- Perjunginėti šviesas — kai norima atkreipti lenkiamos transporto priemonės vairuotojo dėmesį (KET 89 p.). Tai vienintelis taisyklėse įvardytas atvejis.
- Sutemus ar prieblandoje tolimosiomis šviesomis nemirksėti priešpriešiniam eismui: KET 90 p. vertina ne akinimo faktą, o jo tikimybę.
- Nemirksėti ir priekyje važiuojančiam — akinimas per jo veidrodį vertinamas lygiai taip pat.
- Apie realų pavojų — kliūtį, eismo įvykį, žvėrį kelyje — įspėti galima, bet signalu, kuris neakina: trumpu artimųjų šviesų perjunginėjimu.
Prieš kitą vakarinę kelionę pravartu savęs paklausti vieno dalyko: ar šviesos blyksta iš reikalo, ar iš įpročio. Antruoju atveju sprendimas paprastas — nemirksėti. Patikrinimas užtrunka sekundę ir nekainuoja nieko.