Vyras Nyderlanduose „Marktplaats“ skelbimų portale rado automobilį, kuris atrodė tobulas pirkinys. Po kelių mėnesių ant buferio pastebėjo mažą lipduką. Tas lipdukas atskleidė tiesą apie naudoto automobilio trūkumus, kuriuos pardavėjas žinojo – ir sąmoningai nuslėpė.
Automobilis buvo maždaug dvejų metų ir aštuonių mėnesių, nuvažiavęs vos apie 70 000 kilometrų. Pirkėjas už jį sumokėjo 24 500 eurų privačiam pardavėjui. Pardavėjas tvirtino, kad transporto priemonė niekada nebuvo daužta. Panašių istorijų girdėti ir Lietuvoje, kur naudotų automobilių rinka kasmet auga.
Kas atskleidė apgaulę
Buferio juosta – metalinė ar plastikinė detalė už buferio dangčio – dažniausiai keičiama tik tada, kai automobilis patenka į avariją. Gamintojai ir servisai prie naujos detalės klijuoja etiketę su gamybos data ir kodu. Būtent ta etiketė tapo įrodymu: jos data buvo vėlesnė nei automobilio pagaminimo data. Tai reiškia, kad buferio juosta pakeista jau po to, kai automobilis išriedėjo iš gamyklos.
Pirkėjas kreipėsi į pardavėją. Tas iš pradžių neigė viską. Tačiau kai paaiškėjo, kad etiketės data sutampa su žinomu remonto laikotarpiu, pozicija ėmė byrėti. Ir tai – dar ne viskas, ką gali išduoti viena maža etiketė po gaubtu ar buferiu.
Kodėl pardavėjo žinojimas yra lemiama detalė
Daugelyje Europos šalių, taip pat ir Nyderlanduose, pardavėjas privalo atskleisti žinomus transporto priemonės trūkumus – net parduodant automobilį privačiai, be įmonės tarpininkavimo. Jeigu įrodoma, kad pardavėjas žinojo apie avariją ir tyčia nutylėjo, pirkėjas turi teisę reikalauti sutarties nutraukimo ir visos sumos grąžinimo.
Bet ar vienas lipdukas tikrai gali nulemti dešimtis tūkstančių eurų? Šiuo atveju – taip. Teisėje svarbu ne pati žala, o tai, ką pardavėjas žinojo ir ką nutylėjo pirkimo metu. Galima parduoti automobilį nutylėjus avariją. Galima ir nesitikėti, kad apie tai papasakos menka etiketė ant buferio. Pirkėjas galiausiai susigrąžino visą 24 500 eurų sumą.
Kaip tai veikia Lietuvoje
Lietuvoje galioja panaši logika. Civilinis kodeksas numato, kad pardavėjas privalo garantuoti, jog parduodamas daiktas atitinka sutartį ir kad sudarant sandorį nebūtų nutylėti žinomi trūkumai. Jeigu paaiškėja, kad automobilis buvo daužtas, o pardavėjas apie tai žinojo ir nutylėjo, pirkėjas turi teisę nutraukti sutartį ir susigrąžinti pinigus.
Pirkus automobilį iš fizinio asmens, pretenziją dėl trūkumų galima pareikšti per šešis mėnesius nuo įsigijimo. Pirkus iš įmonės – net iki dviejų metų. Panašus atvejis jau nagrinėtas ir Lietuvos teismuose: vilniečiui buvo parduotas automobilis su rimtais, nuslėptais defektais, ir teismas pardavėją įpareigojo grąžinti 8 400 eurų. Suma kitokia, principas – tas pats.
Sunku nepastebėti, kad abiem atvejais – ir Nyderlanduose, ir Lietuvoje – lūžio taškas buvo ne pati žala, o įrodymas, kad pardavėjas apie ją žinojo.
Ką daryti, jei įtariate nuslėptą defektą
Kas bent kartą pirko automobilį iš skelbimų portalo – žino tą nerimą: ar tikrai viskas taip, kaip rašoma skelbime? Kelios paprastos patikros gali atskleisti daugiau, nei pardavėjas norėtų parodyti.
- Patikrinkite dažų sluoksnio storį – jo nelygumai dažnai rodo remontą.
- Apžiūrėkite buferio, žibintų ir sparnų etiketes – gamybos data turi atitikti automobilio metus.
- Paprašykite serviso istorijos ir sutikrinkite ją su rida.
- Prieš pasirašydami sutartį, raštu užfiksuokite pardavėjo patvirtinimą, kad automobilis nebuvo daužtas.
Paskutinis punktas – ne formalumas. Jei pardavėjas meluoja raštu, jo pozicija teisme tampa dramatiškai silpnesnė nei žodinis pažadas prie kavos degalinėje.
Prieš pasirašydami bet kurią naudoto automobilio pirkimo sutartį, skirkite dešimt minučių patikrai: dažų storiui, etiketėms po gaubtu ir serviso knygelei. Ta nedidelė pastanga gali apsaugoti nuo sąskaitos, kuri siekia kelias dešimtis tūkstančių eurų.
