Automobilis JAV patiria sunkią avariją. Europoje jį tik kosmetiškai suremontuoja. Pirkėjas apie tai nesužino. Europos prokuratūros (EPPO) tyrimo „Nimmersatt“ duomenimis, pagal tokią schemą vien iš Lietuvos parduota mažiausia 16 500 automobilių už 144 mln. eurų.
Naudoto automobilio pirkimas tokioje rinkoje reikalauja daugiau nei apžiūros kieme ir trumpo bandomojo važiavimo. Ukrainos portalas „Novyny.LIVE“, remdamasis automobilių istorijos platformos „carVertical“ duomenimis, lapkritį išskyrė penkias rizikas, dėl kurių pirkėjai praranda tūkstančius eurų. Visos jos aktualios ir Lietuvoje, o viena kerta ne pirkėjui, bet tam, kuris prieš pirkdamas kitą automobilį parduoda senąjį.
Po avarijos – tik kosmetika
Didžiausia rizika slypi ne kėbulo įbrėžimuose. Šaltinio duomenimis, po pigaus remonto pardavėjai slepia prietaisų skydelio įspėjamąsias lemputes, o pažeisti ADAS jutikliai, nuo kurių priklauso avarinio stabdymo ir eismo juostos laikymo sistemos, lieka nesukalibruoti. Toks automobilis gali atrodyti nepriekaištingai. Bet ar užgesusi lemputė reiškia, kad gedimo nėra?
Ne visada. Diagnostikos įranga dažnai nuskaito klaidų atmintį net tada, kai skydelis švarus, o istorijos ataskaita pagal VIN kodą parodo užsienyje užfiksuotas žalas. „carVertical“ 2025 m. rinkos skaidrumo indekse Lietuva užima 23-ią vietą, o 56,48 proc. čia patikrintų automobilių turėjo žalos įrašų.
Svetimas VIN kodas ant vogto automobilio
Klonuojant VIN kodą, vogtam ar nurašytam automobiliui priskiriamas teisėtai registruoto automobilio identifikavimo numeris. Popieriuose viskas tvarkinga. Apgaulę dažniausiai išduoda ridos istorija: ji šokinėja, nes du automobiliai su tuo pačiu numeriu tuo pačiu metu registruoti skirtingose šalyse.
Lietuvoje už tai gresia baudžiamoji atsakomybė – BK 306¹ straipsnis už identifikavimo numerių suklastojimą ar pakeitimą numato bausmes iki dvejų metų laisvės atėmimo. Pirkėjui, sumokėjusiam už klonuotą automobilį, tai menka paguoda. Techninių reikalavimų sąrašo 0.3.3 papunktis reikalauja, kad registracijos liudijime nurodytas numeris sutaptų su numeriu kėbule ir (ar) gamintojo plokštelėje. Prieš mokėdami patikrinkite bent tris dalykus:
- ar VIN dokumentuose, kėbule ir gamintojo plokštelėje sutampa visais simboliais;
- ar aplink numerį nėra klastojimo ar pakeitimo požymių – to reikalauja ir to paties sąrašo 0.2.2 papunktis;
- ar istorijos ataskaitoje automobilis neužfiksuotas dviejose šalyse tuo pačiu metu, o rida nekyla ir nekrenta šuoliais.
Atsukta rida kainuoja du kartus
„carVertical“ 2025 m. indekso duomenimis, Lietuvoje suklastota rida nustatyta 6,96 proc. patikrintų automobilių, o vidutiniškai jiems atsukta 101 914 km. Pirmą kartą pirkėjas permoka pirkdamas. Bendrovės 2026 m. tyrime Ukrainos rinkai apskaičiuota, kad ridos manipuliacija kainą vidutiniškai pakelia 10,7 proc., – už 20 000 eurų kainuojantį automobilį tai apie 1 900 eurų permokos.
Antrą kartą – servise. Su tikrąja rida automobiliui jau gali būti praleistas planinis paskirstymo diržo ar grandinės keitimas, o tai gali baigtis brangiu variklio remontu. Todėl ridą tikrinkite ne pagal skydelį, o pagal serviso istorijos įrašus, techninių apžiūrų duomenis ir istorijos ataskaitą. Sprendimas – jūsų. Sąskaita – irgi.
Lietuvos teisė čia griežta. Techninių reikalavimų sąrašo 7.11 papunktis nustato, kad techninės apžiūros metu odometro rida negali būti mažesnė už praėjusioje apžiūroje užfiksuotą, išskyrus atvejį, kai odometras pasiekė maksimalią rodomą ridą ir pradėjo skaičiuoti nuo nulio. Toks neatitikimas vertinamas kaip didelis trūkumas, o už pačią ridos klastotę BK 306² straipsnis numato bausmes iki dvejų metų laisvės atėmimo.
Ekrano nuotrauka – ne pavedimas
Ši rizika tyko parduodančiųjų. Sukčius po sandorio parodo netikroje banko programėlėje sugeneruotą pavedimo patvirtinimą arba vėliau atšaukia tikrą mokėjimą. Kol pardavėjas susigaudo, automobilis su dokumentais jau būna išvažiavęs.
Taisyklė paprasta: raktus ir dokumentus perduokite tik tada, kai pinigai įskaityti į jūsų sąskaitą ir matomi jūsų paties banko programėlėje. Ekrano nuotrauka, kad ir kokia įtikinama, mokėjimo neįrodo. Jei pirkėjas nenori laukti, kol pinigai bus įskaityti, – tai jau signalas.
Skuba ir atsisakymas leisti patikrinti – kada naudoto automobilio pirkimą verta stabdyti
Paskutiniai spąstai – dirbtinė skuba. Pardavėjas pasakoja apie eilę kitų pirkėjų, kurie neva atvažiuos jau rytoj, ir kartu atsisako leisti patikrinti automobilį servise. „carVertical“ rinkos tyrimų specialistas Ramūnas Plėtkus, kurį cituoja „Novyny.LIVE“, čia kalba nedviprasmiškai: „Atsisakymas leisti atlikti diagnostiką visada rodo paslėptus defektus.“
Redakcijos vertinimu, toks atsisakymas yra pakankama priežastis sandorio nesudaryti, kad ir kokia patraukli būtų kaina. Ateityje šis filtras tik taps svarbesnis: tikėtina, kad tyrimo „Nimmersatt“ automobiliai dar ilgai važinės Europos keliais, o kiekvienas naujas savininkas jų tikrąją istoriją nustumia vis toliau. Po kelerių metų skelbime kosmetinio remonto pėdsakų greičiausiai nebeliks – liks tik diagnostikos įrangos ir VIN istorijos duomenys.
