Vairuotojas įvažiuoja į A2 autostradą Lenkijoje netoli Świecko pasienio punkto. Priekyje – 255 kilometrai iki Konino, vienas ilgiausių mokamų greitkelio ruožų šalyje. Kelionės pabaigoje kasos aparatas išspjauna kvitą: 141 zlotas, apie 32 eurus – vien už vieną kryptį.
Daugelis tikisi sumokėti kelis eurus prie vienų ar kitų vartų. Realybė kitokia – ir kasmet ji tik brangsta. Ir tai – tik viena kryptis. Taip nutinka tūkstančiams vairuotojų, kurie šiuo maršrutu kasmet važiuoja į Vokietiją ar Nyderlandus.
Kelionė per visą A2 autostradą – ir sąskaita gale
Bendrovės „Autostrada Wielkopolska S.A.“ valdomas ruožas tarp Nowy Tomyśl ir Konino tęsiasi 238 kilometrus, o koncesija jai galioja iki 2037 metų. Visa 255 km atkarpa lengvajam automobiliui suskaidyta į tris kasos punktus:
- Konin–Września: 41 zlotas
- Września–Poznanė: 41 zlotas
- Nowy Tomyśl–Świecko: 59 zlotai
Mokėti galima grynaisiais, kortele arba per elektroninę videotollingo sistemą – pastaroji vienintelė suteikia nuolaidą. Kiekviename iš trijų punktų taikoma 2 zlotų nuolaida, taigi registruotas vairuotojas sutaupo iki 6 zlotų už vieną kryptį. Su ja šis tas sutaupoma – bet nedaug…
Kodėl rinkliava kasmet brangsta
Bendrovė kainų augimą aiškina keliais veiksniais: kelio priežiūros kaštais, įsiskolinimų grąžinimu, investicijomis į trečiąją eismo juostą ties Poznane ir 23 proc. PVM tarifu, skaičiuojamu nuo visos sumos. Prie to prisideda ir bendras statybos medžiagų bei darbo jėgos pabrangimas, dėl kurio panašūs projektai visoje Europoje kasmet kainuoja daugiau. Kiekvienas punktas atskirai skamba pagrįstai. Bet ar 141 zlotas tikrai atspindi kelio būklę, ar tiesiog sąskaitą už dešimtmečių skolas? Bendrovė to viešai nedetalizuoja.
Kelias tiesiamas dešimtmečiais. Sąskaita atkeliauja kiekvieną rudenį.
Degalai ar rinkliava – kas brangiau
Lenkijos žiniasklaidos skaičiavimais, degalų sąnaudos tai pačiai 255 km kelionei, esant 8 l/100 km vidutiniam sunaudojimui ir maždaug 8 zlotų litro kainai, siekia apie 154 zlotus – daugiau, nei kainuoja pati rinkliava. Palyginimui: metinė Šveicarijos vinjetė kainuoja apie 184 zlotus ir galioja visiems šalies greitkeliams ištisus metus. Italijoje už panašų 280 km atstumą mokama apie 98 zlotus. A2 ruožo rinkliava šiame kontekste – vienas brangiausių vienkartinių mokesčių už kilometrą visoje Europoje. Kas yra važiavęs šiuo maršrutu vasarą, žino: eilė prie kasų kartais atima laiko ne mažiau, nei kainuoja pats mokestis.
Ką tai reiškia lietuviams, važiuojantiems į Vakarų Europą
A2 išlieka pagrindiniu sausumos maršrutu lietuviams, vykstantiems automobiliu į Vokietiją, Nyderlandus ar Belgiją. Pagal dabartinį EUR/PLN kursą, apie 4,38 zloto už eurą, visa 255 km atkarpa į vieną pusę kainuoja apie 32 eurus, į abi puses – daugiau nei 60 eurų, neskaičiuojant degalų. Yra ir gerų naujienų: A1 ruožas tarp Gdansko ir Torunės nuo 2023 metų nemokamas, o A4 greitkelis tarp Katovicų ir Krokuvos taps nemokamas nuo 2027 metų kovo. Praktiškas patarimas – elektroninis videotollingas, leidžiantis sutaupyti po 2 zlotus kiekviename punkte, atsiperka jau per vieną kelionę į abi puses. Vasarą, kai eismas šiuo maršrutu tankiausias, verta į biudžetą įtraukti ne tik degalus, bet ir rinkliavą – priešingu atveju kelionės kaina gali nustebinti prie pačių vartų.
Lietuvoje tokios sąskaitos kol kas nėra
Lietuvoje lengvieji automobiliai už važiavimą greitkeliais nemoka nieko – kelių mokestis, vinjetė, taikomas tik krovininiam transportui nuo 3,5 tonos ir autobusams. Redakcijos vertinimu, modelis, kai privati bendrovė kasmet didina mokestį tranzitui per nacionalinę infrastruktūrą, Lietuvoje artimiausiu metu būtų sunkiai įsivaizduojamas. Lenkijoje jis jau tapo kasdienybe.
