Pirmadienio rytą Vilniaus Žirmūnuose variklis sukosi, bet neužsivedė. Priežastis – kiaunė variklio skyriuje: perkandžioti uždegimo laidai, pradurta aušinimo žarna, kailio pūkeliai ant generatoriaus. Meistras diagnozę pasakė iškart, remontas atsiėjo keturis šimtus eurų, automobilis servise išstovėjo tris dienas. Tai ne pavienis atsitikimas – rudenį, kai orai šąla, panašiomis istorijomis kasmet pasidalija ir Vilniaus senamiesčio gyventojai, kurių automobilių laidus kiaunės perkandžioja reguliariai.
Kodėl kiaunė renkasi tavo variklio skyrių
Variklio skyrius kiaunei atrodo tobula slapstymosi vieta: šilta, sausa, apsaugota nuo didesnių plėšrūnų. Uždegimo laidai, žarnų guma ir izoliacija jai tampa tiesiog žaislu – kramtymas šiam gyvūnui yra natūralus elgesys, o ne vien maisto paieška. Didžiausią žalą sukelia ne pavienė kiaunė, o teritorinė kova: kai du patinai susiduria dėl tos pačios slėptuvės, pralaimėjęs iš pykčio sugriauna viską, kas pasitaiko po dantimis. Kiaunei nerūpi, ar ant variklio dangčio puikuojasi vokiška, japoniška ar korėjietiška markė – jai svarbu tik šiluma ir saugumas. Nyderlandų kenkėjų kontrolės bendrovė „Altho Pest Control“ pastebi, kad rizika sparčiausiai auga Limburgo, Šiaurės Brabantijos, Gelderijos ir Overijselio regionuose, bet riba pamažu slenka į šiaurę – o tai reiškia, kad šaltesnis Lietuvos klimatas kiaunei tik patrauklesnis.
Kiek gali kainuoti kiaunės padaryta žala
Žala svyruoja nuo trisdešimties eurų už vieną perkandžiotą žarnelę iki tūkstančio ir daugiau, kai tenka keisti visą laidų pluoštą. Draudimo bendrovės atstovė Viktorija Katilienė LRT.lt pasakojo: „Jos šliaužia pro variklio dangtį ir kramto arba graužia garso ir šilumos izoliaciją variklio skyriuje.“ Serviso vadovas Arūnas Nerkevičius priduria, kad sugadinti laidai gali sukelti trumpąjį jungimą, sudeginti saugiklius, sugadinti valdymo blokus – kraštutiniu atveju net gaisrą. Tokią žalą dažniausiai kompensuoja kasko draudimas, nes jis apima ir gyvūnų padarytus nuostolius, ne tik eismo įvykius. Bet kaip atskirti įprastą variklio triukšmą nuo kiaunės padarytos žalos? Paprastai – nelauktai įsižiebusi kontrolinė lemputė ar nelygus variklio darbas jau yra signalas žiūrėti po variklio dangčiu. Redakcijos vertinimu, daugelis vairuotojų kasko draudimą renkasi pagal kainą ir net nepatikrina, ar jis apima tokius atvejus – o tai gali kainuoti brangiau nei pats draudimas. Verta žinoti ir smulkmeną: kasko draudime paprastai nustatyta nuo šimto iki pusantro šimto eurų besąlyginė išskaita, todėl už nedidelį žarnelės perkandimą draudikas gali nekompensuoti nė cento – mažesnę žalą tiesiog pigiau susitvarkyti savo lėšomis.
Požymiai, kad kiaunė jau apsilankė
Kas yra atidaręs variklio dangtį ir pamatęs nutrūkusius laidus, tas žino, kaip greitai sugriūna savaitgalio planai. Į tokius požymius verta žiūrėti rimtai:
- Nedidelės įkandimo žymės ant žarnų ar laidų izoliacijos
- Pašaliniai garsai iš variklio skyriaus stovint vietoje
- Stiprus, aštrus kvapas prie variklio dangčio
- Pašaliniai daiktai – lapai, riešutai, pūkeliai – ant variklio dalių
Jei pastebėjote bent du šiuos požymius, kitas žingsnis – nedelsiant patikrinti variklio skyrių rankomis ar žibintuvėliu, kol smulkus gedimas neprivertė automobilio stoti vidury kelio.
Kaip atbaidyti kiaunes nuo automobilio
Universalaus sprendimo nėra, bet kelios priemonės realiai mažina riziką:
- Ultragarsinis atbaidiklis, tvirtinamas variklio skyriuje
- Reguliarus variklio skyriaus švaros palaikymas – kiaunę vilioja ir pašaliniai kvapai
- Automobilio laikymas garaže ar bent arčiau apšviestos, judrios vietos
- Plastikinis ar metalinis laidų apsauginis vamzdelis pažeidžiamiausioms vietoms
Specialistai pažymi, kad vienas metodas retai veikia ilgai – kiaunė pripranta prie pastovaus garso ar kvapo, todėl priemones naudinga kaitalioti kas kelias savaites. Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko pavaduotojas medžioklei Eugenijus Tijušas pasiūlė ir dar vieną, keblesnį būdą – apšlapinti automobilio ratą, nes šlapimo kvapas gamtoje žymi svetimą teritoriją. Pats biologas pripažįsta, kad metodas „ne visada gali šimtu procentų pasiteisinti“, tad patikimiau remtis keliomis priemonėmis vienu metu.
Ką galima daryti pagal įstatymą – ir ką patikrinti dar šiandien
Miškinė kiaunė Lietuvoje nėra laisvai naikinamas kenkėjas – jos medžioklė ribojama ir leidžiama tik nustatytu laikotarpiu – nuo liepos 1 d. iki balandžio 1 d., o savo sklype gyvūną gaudyti spąstais galima ir be šio apribojimo, jei tai daroma humaniškai. Aplinkos apsaugos įstatymas už savavališką saugomos rūšies žudymą numato administracinę atsakomybę, todėl spąstai su nuodais ar kitos žalingos priemonės – ne išeitis, net jei kiaunė automobilį sugadino antrą kartą per sezoną. Taigi vienintelis teisėtas ir ilgalaikis kelias – atbaidymas, ne naikinimas. Prieš artėjančias šaltas naktis patikrinkite tris dalykus: ar variklio skyrius švarus, ar įrengtas bent vienas atbaidymo būdas ir ar kasko draudimas apima gyvūnų padarytą žalą. Tos penkiolika minučių gali apsaugoti nuo serviso sąskaitos, panašios į tą, kurią gavo vairuotojas iš Žirmūnų.
