Stovėjimo stabdis – ne tik svirtis „nuokalnei“, bet ir atskira stabdžių sistema, kuri turi išlaikyti automobilį vietoje net tada, kai vairuotojo jame nėra. Senesniuose automobiliuose tai rankinis stabdis su svirtimi ir lynais, naujesniuose – mygtukas, valdantis elektros variklius prie galinių ratų stabdžių. Važiuojant jis naudojamas tik avariniu atveju.
Lietuvoje jo būklė vertinama per kiekvieną techninę apžiūrą. Rimtas gedimas reiškia, kad automobiliu dalyvauti eisme nebegalima, kol trūkumas nepašalinamas. Žiemą prisideda dar viena bėda – užšalęs lynas ar prie disko prišalusios trinkelės, dėl kurių automobilis tiesiog nepajuda iš vietos.
Ką turi atlaikyti stovėjimo stabdis

Transporto priemonių techninius reikalavimus nustato Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2022 m. spalio 20 d. įsakymas Nr. 2BE-260 (suvestinė redakcija e-tar.lt). Pagal Techninių reikalavimų sąrašo 1.2.3 papunktį stovėjimo stabdžių sistema turi išlaikyti nejudančią transporto priemonę įkalnėje ar nuokalnėje net be vairuotojo. Jos darbinės dalys darbinėje padėtyje fiksuojamos vien mechaniniu įtaisu, o valdyti ją vairuotojas turi galėti sėdėdamas įprastoje vietoje.
Tas pats reikalavimas galioja ir elektroniniams stabdžiams. Elektros variklis tik užveržia mechanizmą, o laiko jį mechanika, todėl užveržtas stabdys neatsileidžia ir išjungus degimą. To paties sąrašo 1.6.1 papunktis dar priduria, kad vienu metu turi būti stabdomi abu tos pačios ašies ratai, ne vienas.
Kelių eismo taisyklėse stovėjimo stabdis tiesiogiai neminimas, bet jų 147 punktas reikalauja, kad vairuotojas, palikdamas transporto priemonę, pasirūpintų, jog ji savaime nepradėtų riedėti ir ja nepasinaudotų kiti asmenys. Kaip tai padaryti, taisyklės nedetalizuoja. Praktikoje pagrindinė priemonė yra būtent šis stabdys, o įjungta pavara ar automatinės pavarų dėžės padėtis P – papildoma apsauga, ne pakaitalas.
Rankinis stabdis ir elektroninis stovėjimo stabdis: kuo skiriasi
Klasikinis rankinis stabdis – svirtis tarp priekinių sėdynių (kai kuriuose modeliuose – pedalas kairėje) su reketiniu mechanizmu. Keliant svirtį, lynai įtempia galinių ratų stabdžių mechanizmus, o reketas neleidžia jai nusileisti. Atleidžiama šiek tiek pakėlus svirtį ir nuspaudus mygtuką jos gale.
Elektroninis variantas maitinamas iš automobilio 12 V tinklo. Leidinio „Auto motor und sport“ aiškinimu, paspaudus jungiklį suporte esantis elektros variklis suka sriegiuotą veleną, kuris prispaudžia stūmoklį su trinkelėmis prie disko. Daugelyje automobilių stabdis atsileidžia pats, kai pradedama važiuoti, tačiau tik esant uždarytoms vairuotojo durelėms, prisegtam saugos diržui ir įjungtai važiavimo pavarai. Neįvykdžius bent vienos sąlygos, stabdis lieka užveržtas – iš šono tai atrodo kaip gedimas, nors sistema veikia taip, kaip suprojektuota.
Tas pats leidinys nurodo, kad elektroninis stabdys sujungtas su darbinių stabdžių sistema, todėl važiuojant laikomas jungiklis paleidžia kontroliuojamą stabdymą, kurį valdo ABS ir ESP. Tokį stabdymą gali inicijuoti ir keleivis, jei vairuotojas nebegali vairuoti. Tikslų veikimo algoritmą nustato gamintojas, tad kaip elgiasi būtent jūsų automobilis, rasite naudojimo instrukcijoje.
Kada stabdis nebelaiko: gedimai ir techninė apžiūra
Mechaninėje sistemoje bėdos kaupiasi pamažu. Lynai išsitempia, jų šarvuose atsiranda rūdžių, galinių ratų trinkelės ar kaladėlės dyla, o svirtį tenka kelti vis aukščiau. Pirmas ženklas, kad rankinis stabdis neveikia taip, kaip turėtų, dažniausiai būna padidėjusi svirties eiga arba reketas, kuris „prašoka“ ir nebeužsifiksuoja. Ar automobilis vis dar laikosi nedidelėje nuokalnėje be pavaros, kai koja tik paruošta ant stabdžio pedalo, bet jo nespaudžia? Tai paprasčiausias patikrinimas, kurį galima atlikti bet kada.
Elektroninės sistemos gedimai kitokie: prietaisų skydelyje užsidega gedimo lemputė, išsikrovęs akumuliatorius neleidžia stabdžio atleisti, sugenda suporto variklis ar jo jungtis. Savarankiškai keisti galinių trinkelių tokiame automobilyje neverta. „Auto motor und sport“ primena, kad prieš tai suporto varikliai perjungiami į serviso režimą diagnostine įranga ar mygtukų kombinacija, o klaidos gali baigtis brangiu variklių ar valdymo bloko remontu.
Techninės apžiūros metu stovėjimo stabdis tikrinamas apžiūrint valdiklį ir mechanizmą, o jo veiksmingumas matuojamas ant stabdžių stendo. Trūkumai skirstomi į nedidelius (NT), didelius (DT) ir pavojingus (PT), ir Tikrinimo pozicijų ir trūkumų vertinimo kriterijų sąraše dauguma šio stabdžio gedimų laikomi dideliais:
Trūkumas | Vertinimas | Punktas |
|---|---|---|
Reketinis mechanizmas neužsifiksuoja arba prašoka | DT | 1.1.6 a |
Svirties ašies įtvaras ar reketinis mechanizmas nusidėvėjęs | NT; labai nusidėvėjęs – DT | 1.1.6 b |
Per didelė svirties eiga dėl netinkamo sureguliavimo | DT | 1.1.6 c |
Valdiklio nėra, jis pažeistas arba neveikia | DT | 1.1.6 d |
Įspėjamasis indikatorius rodo gedimą | DT | 1.1.6 e |
Stabdymo efektyvumas mažesnis kaip 16 proc. (pavienei transporto priemonei) | DT; mažiau nei pusė šios vertės – PT | 1.4.2 |
Pagal Privalomosios techninės apžiūros atlikimo tvarkos aprašo 24 punktą ataskaita su dideliais ar pavojingais trūkumais nesuteikia teisės dalyvauti viešajame eisme. 25 punktas leidžia per vieną mėnesį nuo automobilio pateikimo apžiūrai dienos atvykti į pakartotinę apžiūrą, išskyrus aprašo 12 ir 22 punktuose numatytus atvejus. Nespėjus apžiūrą teks atlikti iš naujo bendra tvarka.
Užstrigo rankinis stabdis: ką daryti
Jei užstrigo rankinis stabdis po šaltos nakties, dažniausia priežastis – vanduo, per pažeistus sandariklius patekęs į lyno šarvą ir užšalęs, arba prie disko prišalusios trinkelės. Austrijos automobilininkų klubas ÖAMTC pažymi, kad atsargiai pajudėti dažnai galima ir su apledėjusiais stabdžiais. Svarbiausia – nespausti akceleratoriaus iki galo: jei ratai nesisuka, jėga gali pažeisti lyną ar trinkeles, todėl geriau palaukti, kol automobilis sušils, arba pastatyti jį šiltoje patalpoje. Atvira liepsna prie stabdžių netinka jokiu atveju. Plačiau – užšalęs rankinis stabdis ir durelių tarpiklis žiemą.
Kita situacija – kai elektroninis stovėjimo stabdis neatsileidžia dėl išsikrovusio akumuliatoriaus. „Auto motor und sport“ duomenimis, be srovės užveržto stabdžio dažnai nepavyksta atleisti jungikliu, todėl automobilio negalima nei pastumti, nei nuvilkti, kol neprijungiamas pagalbinis maitinimas ar kitas akumuliatorius. Kai kurie modeliai turi mechaninio avarinio atleidimo būdą; jei jis numatytas, aprašytas naudojimo instrukcijoje.
Kad iki to neprieitų, užtenka kelių įpročių. Stovėjimo stabdį naudokite reguliariai, nes nenaudojamas mechanizmas rūdija. Pastebėję didesnę svirties eigą ar užsidegusią lemputę, nelaukite techninės apžiūros. ÖAMTC rekomenduoja visą stabdžių sistemą, įskaitant rankinį stabdį, tikrinti bent kartą per metus. Patogiausia tai padaryti rudenį, prieš šalčius.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kas yra stovėjimo stabdis?
Tai stabdžių sistema, skirta išlaikyti stovintį automobilį vietoje. Kasdienėje kalboje ji vadinama rankiniu stabdžiu, net jei valdoma mygtuku ar pedalu, o techniniuose reikalavimuose atskirta nuo darbinių ir atsarginių stabdžių.
Ar stovėjimo stabdis gali atlikti atsarginio stabdžio funkcijas?
Avariniu atveju – taip, bet ribotai. Elektroninis stabdys, važiuojant laikant jungiklį, stabdo kontroliuojamai, padedamas ABS ir ESP. Mechaninę svirtį, sugedus pagrindiniams stabdžiams, kelkite palaipsniui, laikydami nuspaustą atleidimo mygtuką, nes staigiai užblokuoti galiniai ratai gali išmesti automobilį iš trajektorijos.
Ar žiemą galima palikti automobilį su įjungtu rankiniu stabdžiu?
Galima. ÖAMTC pataria jį naudoti ir žiemą, nes slidžioje nuokalnėje automobilis be jo gali nuriedėti. Jei įjungtas stovėjimo stabdis vis tiek dažnai prišąla, verta patikrinti lynų šarvus ir sandariklius – pro jų pažeidimus ir patenka vanduo.







