Pagalba kelyje Ispanijoje ruošiasi keistis: rugsėjo 29 d. paviešinta, kad šalies kelių administracija DGT kuria viešą platformą, kuri įsikištų į vilkimo organizavimą, jei privatus draudikas nespėja padėti per valandą.
Iniciatyva – ne visiška nacionalizacija, kaip ją apibūdino net vokiečių automobilių žurnalas, o atsarginis mechanizmas tam atvejui, kai privatus sektorius vėluoja. Tačiau pats planas jau antras bandymas per metus: pavasarį panašų pasiūlymą teko sustabdyti, nes jam vieningai pasipriešino draudikai, automobilių klubai ir vilkikų bendrovės.
Kada turėtų įsikišti valstybė
DGT instrukcija MOV 2026/07 numato keturias situacijas, kada vairuotojas galėtų kreiptis į viešąją platformą, o ne laukti privataus draudiko:
- draudikas neatsiliepia ar nereaguoja ilgiau nei valandą;
- laiku nėra tinkamos vilkimo transporto priemonės;
- techninis gedimas neleidžia susisiekti su draudiko paslaugų centru;
- draudikas tiesiogiai atsisako suteikti pagalbą.
Vienas niuansas aiškus iš karto: valstybinė pagalba nebus nemokama. Sąskaitą už vilkimą vairuotojui pateiktų pati vilkikų bendrovė, o ar ją padengtų draudimas – kol kas neaišku net patiems DGT atstovams.
Kodėl draudikai ir vilkikai prieštarauja
Draudikų asociacija UNESPA atkreipia dėmesį, kad paslaugos teikimas pagal sutartį yra jų, ne valstybės, pareiga, o nauja tvarka tiesiog permeta atsakomybę jiems, nesuteikdama realaus sprendimo. Vilkikų asociacija „Agrega-Grúas“ mechanizmą pavadino „nesuprantamu“ ir perspėjo, kad jis gali atgaivinti prieš dešimtmečius egzistavusias neskaidrias praktikas kelyje. Automobilių klubai RACE ir RACC savo ruožtu klausia, ar valandos riba iš tiesų atskiria tikrą paslaugos trūkumą nuo priimtino vėlavimo – ypač kai kalbama apie sunkiasvorę techniką, kurios tenka laukti ilgiau.
Ar valanda tikrai yra teisinga riba? Į šį klausimą kol kas tiksliai neatsako net pati DGT – institucija tik žada peržiūrėti kiekvieną pateiktą pastabą prieš skelbdama galutinį sprendimą.
Kaip pagalba kelyje veikia Lietuvoje
Lietuvoje panašaus konflikto nėra, bet laukimo laikai įrašyti ne mažiau konkrečiai. Pagal privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sąlygas pagalba mieste turėtų atvykti per 60 minučių, magistralėse ir krašto keliuose – per 90 minučių, o kituose keliuose – per 180 minučių. Visą procesą koordinuoja patys draudikai, be jokio valstybinio dispečerio.
Vairuotojams, kurie į Ispaniją vyksta automobiliu, pavyzdžiui, atostogų metu, naujoji tvarka aktuali tiesiogiai: jei vietinis draudikas vilkimo paslaugą suteikia pavėluotai, teoriškai į pagalbą galėtų atvykti ir valstybinis dispečeris. Sąskaitą vis tiek tektų apmokėti patiems, o pinigus iš savo draudiko bandyti atgauti jau grįžus namo.
Sunku nepastebėti, kad DGT bandymas antrą kartą per metus stumti tą pačią idėją be sektoriaus palaikymo kalba daugiau apie pasitikėjimo trūkumą nei apie realų sprendimą. Kol institucija ir rinka ginčijasi dėl valandos, kelkraštyje lieka laukti tas, kuriam ta valanda ir rūpi labiausiai – vairuotojas.
Kas laukia toliau
DGT žada toliau nagrinėti kiekvieną pastabą prieš skelbdama galutinę tvarką, o paskelbimo data kol kas neįvardyta. Jei mechanizmas įsigalios, jis gali tapti pavyzdžiu ir kitoms ES šalims, kur draudikų ir vairuotojų santykiai kelyje dažnai priklauso tik nuo sutarties smulkiojo šrifto. Klausimas tik, ar po mėnesių diskusijų atsiras realus susitarimas, ar šis planas liks jau antru sustabdytu bandymu.
