„Tesla“ autopilotas vairuoja taip sklandžiai, kad tai patys ADAC ekspertai pavadino pavojumi – kai sistema veikia be trikčių per ilgai, vairuotojas pamiršta, kad vis tiek privalo vairuoti. Vokietijos automobilių klubo specialistai Danijoje testavo „Tesla“ Full Self-Driving (Supervised) versiją realiose eismo situacijose. Per dvi valandas sistema tris kartus pasielgė taip, kad teorinio vairavimo egzamino nebūtų išlaikiusi. „Tesla“ FSD šiuo metu legalus aštuoniose iš 27 ES šalių, tarp jų – ir Lietuvoje. Todėl ADAC išvados aktualios ne tik vokiečiams, bet ir kiekvienam, kas Vilniaus ar Kauno gatvėse jau spėjo įjungti šią funkciją.
Kur tiksliai suklydo sistema Danijos keliuose
„Sistema veikia taip gerai, kad tai tampa pavojinga“ – tokia trumpa ADAC testo išvada. Ekspertai fiksavo tris pasikartojančias klaidų grupes. Pirma – paprastos, bet kritinės situacijos: sistema rinkosi netinkamą juostą, važiavo draudžiama juosta ir, pasak ekspertų, pervažiavo raudoną šviesos signalą. Antra – parkavimas: automobilis nenustatė tinkamos vietos arba pasistūmė į netinkamą padėtį. Trečia, ir pavojingiausia, – dėmesio stebėjimo kamera. Ji perspėjo vairuotoją tik po kelių sekundžių nuo tada, kai žmogus nustojo žiūrėti į kelią, o saulės akiniai ar atspindžiai kamerą visiškai apgaudavo.
Ar tai reiškia, kad sistema nesaugi? Ne visai – ADAC pripažįsta, kad ji puikiai keičia juostas ir elgiasi ramiai sudėtingose, siaurose dvikryptėse gatvėse. Bet ar to pakanka, kai dėmesio stebėjimas sugenda lygiai tada, kai jo labiausiai reikia?
Kodėl tobulas veikimas yra pavojingiausia dalis
Paradoksas, kurį ADAC įvardijo tiesiai: kuo sklandžiau sistema važiuoja, tuo greičiau vairuotojas nustoja sekti kelią. „Tesla“ FSD (Supervised) formaliai yra antro lygio pagalbos sistema iš penkių: ji vienu metu valdo greitį ir vairą, bet teisiškai ir praktiškai vairuoja žmogus. Niekas šios pareigos neatima net tada, kai automobilis dešimtis minučių važiuoja be jokios klaidos.
Abejingumas čia atsiranda natūraliai. Gal ir smulkmena – kelios sekundės, kol kamera pastebi nukrypusį žvilgsnį. Kol tos sekundės sutampa su pėsčiuoju prie perėjos.
„Tesla“ autopilotas Lietuvoje: kas jau legalu
Lietuva pateko tarp pirmųjų ES šalių, pripažinusių Full Self-Driving (Supervised) tipo patvirtinimą – šiuo metu tokia teisė galioja aštuoniose iš 27 valstybių, įskaitant Nyderlandus, Belgiją, Daniją, Estiją, Čekiją ir Lietuvą. Tačiau nė vienoje iš jų nepasikeitė pagrindinė taisyklė: pagal Lietuvoje galiojančias Kelių eismo taisykles vairuotojas privalo nuolat stebėti aplinką ir būti pasirengęs bet kuriuo momentu perimti transporto priemonės valdymą. Jei sistema klysta Vilniaus ar Kauno gatvėse taip pat, kaip Danijoje testuotame automobilyje – atsako vairuotojas, ne gamintojas.
Ką tai reiškia vairuotojams dabar
Kas bent kartą vairavo ilgą greitkelio atkarpą su įjungta pagalbos sistema, žino, kaip lengva atsipalaiduoti – rankos ant vairo, bet mintys jau kitur. ADAC testas tiesiog patvirtina tai, ką daugelis jaučia intuityviai: technologija gali sumažinti nuovargį, bet negali pakeisti sprendimo likti budriam.
ES reguliatoriai leidimus derina šalis po šalies, tikrina technines bylas ir pasirašo protokolus. Vairuotojas tuo metu tiesiog sėdi už vairo ir sprendžia, tikėti sistema ar savo akimis. Redakcijos nuomone, kol teisinė atsakomybė lieka išimtinai žmogui, kiekvienas naujas patvirtinimas turėtų būti lydimas ne reklamos apie patogumą, o aiškaus paaiškinimo, kur tiksliai sistema jau buvo sugauta už nepriežiūros rankos.
