Jei galvojate apie elektromobilio pirkimą, šis skaičius turėtų paveikti sprendimą: elektromobilių įkrovimo prieigų šalyje per šešerius metus padaugėjo daugiau nei 18 kartų. 2020-aisiais viešų prieigų buvo vos 300, šių metų rugsėjo 1 dieną – jau 5 493. Kartu augo ir elektromobilių parkas: nuo 4 489 iki 60 452 automobilių, tai yra daugiau nei 13 kartų. Pokytis nebe atsitiktinis pliūpsnis, o nuoseklus infrastruktūros augimas visoje šalyje.
2020 metais elektromobiliai keliuose buvo reti – jų registruota vos keli tūkstančiai. Praėjus šešeriems metams skaičius viršijo šešiasdešimt tūkstančių, o infrastruktūra, kuri anksčiau atsiliko nuo paklausos, dabar auga greičiau nei patys automobilių pirkimai.
Kur telkiasi įkrovimo taškai
Didžiausia įkrovimo prieigų dalis sutelkta didmiesčiuose. Vilniuje jų yra 1 975, Kaune – 690, Klaipėdoje – 272. Trys didžiausi miestai kartu sudaro apie 53 % visų šalies prieigų, o likusi dalis paskirstyta po visą Lietuvą – nevienodai.
- Vilnius – 1 975 prieigos
- Kaunas – 690 prieigų
- Klaipėda – 272 prieigos
Mažiausia įkrovimo galimybių turi Skuodo, Pagėgių ir Šalčininkų savivaldybės. Bet ar tai reiškia, kad elektromobilis kaimo vietovėse tebėra neparanki pasirinktis? Ne visai – dauguma savininkų kraunasi namuose, o viešos prieigos svarbiausios ilgesnėms kelionėms ir miesto gyventojams, neturintiems savo kiemo.
Elektromobilių įkrovimo prieigos lenkia ES vidurkį
Vienai viešai įkrovimo prieigai šiuo metu tenka apytiksliai 11 elektromobilių – tai geriau nei Europos Sąjungos vidurkis, kur šis santykis siekia 13 automobilių vienai prieigai. Praktiškai tai reiškia, kad apkrova vienai prieigai Lietuvoje mažesnė nei daugelyje kitų ES šalių, kur elektromobilių parkas auga greičiau nei įkrovimo tinklas.
Redakcijos vertinimu, tai retas atvejis, kai Lietuva ES kontekste atsiduria priešakyje, o ne vejasi kitus – ir verta pripažinti, kad šįkart infrastruktūra aplenkė, o ne atsiliko nuo paklausos.
Kiek kainuoja 100 kilometrų
Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, 100 kilometrų elektromobiliu dabar kainuoja apie 4,60 euro. Dyzelinu ta pati kelionė atsieina apie 10,30 euro, benzininiu automobiliu – 10,03 euro. Tai reiškia, kad energijos sąnaudos elektromobiliu yra daugiau nei dukart mažesnės nei tradiciniu automobiliu.
Kas stovėjo degalinėje ir skaičiavo kainą už litrą – tas supranta, kodėl šis palyginimas vis dažniau lemia pirkimo sprendimą, o ne vien madą ar ekologinius argumentus.
Kokia parama laukia pirkėjų
Dalis šio augimo – ne atsitiktinumas, o tikslingų programų rezultatas. Per 2023–2026 metų LIFE projektą, padedant Aplinkos projektų valdymo agentūrai (APVA), įrengta 113 naujų viešų įkrovimo prieigų. Nuo šių metų liepos per Modernizavimo fondą naujo elektromobilio pirkėjas gali gauti iki 5 000 eurų paramos, naudoto, jaunesnio nei 4 metų – iki 2 500 eurų. Iki metų galo planuojamas dar vienas, 10 mln. eurų vertės kvietimas, skirtas papildomai įkrovimo infrastruktūrai.
2027–2032 metais veiks Socialinis klimato fondas, kuris turėtų padėti pažeidžiamiems transporto vartotojams įsigyti elektromobilius ir plėtoti viešą bei privačią įkrovimo infrastruktūrą.
„Mobilumas kinta tada, kai žmonės turi ir motyvaciją rinktis kitokį keliavimo būdą, ir realias sąlygas tai padaryti“, – sako APVA Žaliosios transformacijos departamento direktorė Agnė Markauskienė.
Jei infrastruktūros plėtra tęsis tokiu pat tempu, per kelerius metus elektromobilis Lietuvoje gali tapti ne išskirtiniu pasirinkimu, o standartiniu – tiek miestuose, tiek už jų ribų. Skaičiai jau rodo kryptį; klausimas tik, kaip greitai prie jos prisitaikys rinka.
