Paspirtukas stovi laiptinėje, prie dviračio. Niekas jo nelaiko rimta technika — juo nuriedama į darbą, iki parduotuvės, o vakare pavėžinamas vaikas. Retas savininkas susimąsto, kad teisiškai tas pats įrenginys gali būti jau nebe mikrojudumo priemonė, o motorinė transporto priemonė su visomis iš to kylančiomis pareigomis.
Paspirtukų privalomasis draudimas Lietuvoje nėra naujiena — jis veikia nuo 2024 m. sausio 1 d. Tik riba, nuo kurios jis tampa būtinas, nustatyta ne ten, kur jos tikisi dauguma pirkėjų. O paspirtukas, kuriam draudimas privalomas, nuo kaimyno įrenginio gali nesiskirti niekuo, išskyrus vieną skaičių specifikacijoje.
Kada paspirtukas teisiškai nustoja būti paspirtuku
Kelių eismo taisyklės šį klausimą sprendžia ne pagal išvaizdą, o pagal skaičius. Pagal KET 66-10 p., jeigu į elektrinę mikrojudumo priemonę ar motorinį dviratį savo konstrukcija panašios transporto priemonės didžiausioji naudingoji galia didesnė kaip 1 kW ir (arba) didžiausiasis projektinis greitis didesnis kaip 25 km/h, viešajame eisme ja dalyvauti leidžiama tik atlikus visas motorinėms transporto priemonėms privalomas procedūras: atitikties įvertinimą, registraciją, privalomąją techninę apžiūrą ir turint galiojantį valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą.
Įprastai elektrine mikrojudumo priemone leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 20 km/h greičiu, o pro pat pėsčiąjį — ne didesniu kaip 7 km/h (KET 669.13 p.). Galingesnis įrenginys iš šios lentelės iškrenta visiškai.
Privalomojo draudimo riba — ne tik greitis
Čia dauguma ir suklumpa. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas, nuo 2024 m. sausio 1 d. perėmęs ES direktyvos nuostatas, draudimą laiko būtinu dviem atvejais: kai didžiausiasis projektinis greitis didesnis kaip 25 km/h arba kai neto masė didesnė kaip 25 kg ir greitis didesnis kaip 14 km/h.
Antrasis variantas apverčia įprastą logiką. Sunkus miesto paspirtukas, riedantis vos 18–20 km/h, bet sveriantis per 25 kg, jau patenka į privalomojo draudimo lauką, nors savininkui atrodo visiškai „taisyklingas“. Bet kiek pirkėjų prieš sandorį pasitikrina paspirtuko masę?
Reidasofficial.lt redakcija peržiūrėjo kelių draudimo bendrovių pasiūlymus — tokį draudimą siūlo ne visos, o tinkamos sutarties paieška užima gerokai daugiau laiko nei automobilio atveju.
Kiek kainuoja neapdraustas paspirtukas
Administracinių nusižengimų kodekso 415 str. 1 d. nustato baudą už neapdraustos transporto priemonės vairavimą ir už pareigos apdrausti nevykdymą: vairuotojams — nuo 50 iki 100 eurų, atsakingiems už draudimo sutarties sudarymą fiziniams asmenims — nuo 60 iki 120 eurų. Jei įrenginys dar ir neregistruotas arba be privalomosios techninės apžiūros, pagal ANK 415 str. 2 d. gresia dar viena bauda nuo 50 iki 100 eurų.
Bauda — ne didžiausia išlaida
Draudimo nebuvimas nepanaikina atsakomybės už žalą. Jei neapdraustu paspirtuku sužalojamas pėsčiasis ar apgadinamas automobilis, atlyginti teks iš savo kišenės, o sužalojimo atveju suma gali daug kartų viršyti bet kurią iš šių baudų. Sprendimas — jūsų. Sąskaita — irgi.
Statistika nerodo, kad rizika mažėja. Valstybinės eismo saugumo komisijos duomenimis, šiemet sužeistų elektrinių paspirtukų vairuotojų skaičius išaugo apie 65 proc. — nuo 77 iki 127, ir daugiau nei pusė sužeistųjų yra nepilnamečiai.
Kaimynai tą pačią ribą svarsto iš kitos pusės
Lenkijoje privalomas paspirtukų civilinės atsakomybės draudimas kol kas tik svarstomas. Infrastruktūros ministras Dariuszas Klimczakas patvirtino, kad vyriausybė tokį pakeitimą vertina, tačiau šiuo metu rengiamuose teisės aktų pakeitimuose jo nebus. Užtat kiti pokyčiai jau aiškūs: bus uždrausta eksploatuoti paspirtukus, galinčius įsibėgėti daugiau kaip 20 km/h, ir elektra varomus dviračius, viršijančius 25 km/h, o technikos priežiūros institucija galės tikrinti rinkoje esančius įrenginius ir skirti baudas.
Privalomas draudimas tokioms priemonėms jau veikia Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje ir Ispanijoje. Sunku nepastebėti, kad Lietuva šią ribą nustatė anksčiau nei kaimynai, tačiau apie ją iki šiol žino gerokai mažiau savininkų, nei turėtų.
Ką patikrinti dar prieš kitą kelionę
Užtenka kelių minučių ir paspirtuko specifikacijos lapo:
- didžiausiasis projektinis greitis — ar jis neviršija 25 km/h;
- neto masė — ar ji nepasiekia 25 kg, jei įrenginys rieda sparčiau kaip 14 km/h;
- naudingoji galia — ar ji neviršija 1 kW;
- jei bent viena riba pasiekta — registracija, techninė apžiūra ir galiojantis privalomasis draudimas.
Neapdraustas galingas paspirtukas atrodo pigesnis tik tol, kol niekas nenutinka. Po pirmo susidūrimo su pėsčiuoju savininkas nebesprendžia, kiek tai kainuos.
