Patrauklus modelis, neprastai atrodanti kaina skelbimų portale ir pirmas įspūdis – dažnai tai tik dalis tiesos apie naudotus automobilius. Svarbiausia dažnai paaiškėja vėliau: kiek konkretus modelis atsieis per kitus kelerius metus. Amerikietis mechanikas Johnas Lingas, turintis ilgametę darbo dirbtuvėse patirtį, viešai įvardijo tris automobilius, kurių geriau nepirkti naudotų, net jei kaina skelbime atrodo viliojanti. Jo pastabas paskelbė „DailyMail“, o priežastys, kurias jis nurodo, aktualios ne tik JAV rinkai – panašios problemos pasitaiko ir Lietuvoje.
„Audi A4“ – kai elektronika tampa prabanga, kurios nereikia
„Audi A4“ Lietuvoje ir Vokietijoje yra vienas populiariausių naudotų premium klasės sedanų – didelė dalis egzempliorių į šalį atkeliauja tiesiai iš Vokietijos aukcionų. Johnas Lingas, dirbantis su šiuo modeliu ne vienerius metus, perspėja: po ketverių–šešerių eksploatacijos metų gausi elektronika nustoja būti privalumu. Jo žodžiais, didelis aukštų technologijų kiekis laikui bėgant virsta tikru elektroniniu chaosu – ekranai rodo klaidas, jutikliai nustoja reaguoti, o diagnostika servise užtrunka ilgiau nei pati remonto darbo valanda. Prie to prisideda specifinės pakabos dalys ir nestandartiniai ratų guoliai, kurių originalūs analogai kainuoja gerokai daugiau nei masinės gamybos modeliams.
„Audi A4“ Lietuvoje – ne nišinis pasirinkimas: kartu su „Volkswagen Passat“, „Volkswagen Golf“, „Audi A6“ ir BMW 3 serijos modeliais jie sudaro apie 35 proc. visos naudotų automobilių perpardavimo rinkos. Tai reiškia, kad Lingo aprašyta problema gali palikti pėdsaką ne vienam, o dešimtims tūkstančių Lietuvos pirkėjų. Autoservisuose panaši tendencija pastebima jau seniai: kuo turtingesnė komplektacija, tuo daugiau jutiklių gali sugesti vienu metu.
„Volkswagen Jetta“ – patikima tik iki tam tikros ridos
„Volkswagen Jetta“ JAV rinkoje užima nišą, kurią Europoje dengia „Golfas“ ar „Passatas“ – tai paklausus ir santykinai pigus sedanas pradedantiesiems vairuotojams. Tačiau, Lingo teigimu, apie 128 750 km rida yra ta riba, kurią pasiekus automobilis pradeda prašyti rimtų investicijų: pakabos dalys, elektros jutikliai ir pavarų dėžės komponentai tampa dažnais svečiais serviso sąraše. Papildomą galvos skausmą kelia ribotas originalių dalių prieinamumas – jų pakeitimas atsieina 30–60 proc. daugiau nei panašios klasės konkurentams.
Bet ar sutaupyti kelis šimtus eurų pirkimo kainoje vis tiek atsiperka, kai originalios detalės laukti reikia savaičių, o kartais ir mėnesio? Lietuvoje „Jetta“ sutinkama rečiau nei Vokietijos ar Prancūzijos modeliai – dažniausiai tai asmeninis importas iš JAV, o tai tik pailgina laukimo laiką dėl dalių.
„Ford F-150“ – aliuminio kėbulas, kuris baugina autoservisus
„Ford F-150“ – vienas parduodamiausių pikapų pasaulyje, tačiau jo kėbulas pagamintas iš aliuminio, ne plieno. Sprendimas padeda sumažinti svorį ir degalų sąnaudas, bet avarijos ar net nedidelio apgadinimo atveju tai virsta problema: aliuminis deformuojasi kitaip nei plienas, jo remontui reikia specialios įrangos ir sertifikuotų meistrų, kurių ne kiekviename autoservise yra. Kaina JAV rinkoje svyruoja nuo 38 810 iki 80 000 dolerių, priklausomai nuo komplektacijos.
Į Lietuvą kasmet importuojama apie 15–25 tūkst. automobilių iš JAV – tai apie 10 proc. visų importuojamų transporto priemonių, trečia vieta po Prancūzijos ir Vokietijos. Tarp jų dažnai sutinkami tiek pikapai, tiek „Ford“ markės modeliai, todėl aliuminio kėbulo keblumai – ne vien amerikiečių galvos skausmas. Dauguma vietinių kėbulų remonto dirbtuvių tiesiog neturi įrangos dirbti su aliuminiu, o tai reiškia, kad net smulkus subraižymas gali virsti užsakymu dalių iš užsienio. Kai kurie dalykai automobilyje veikia, kol neveikia. Ir tada kainuoja.
Ką iš šio sąrašo turėtų pasiimti Lietuvos pirkėjas
Visi trys atvejai turi bendrą vardiklį: patraukli pirkimo kaina nebūtinai reiškia pigų turėjimą. Faktas, kad net plačiai reklamuojami ir populiarūs modeliai turi silpnąsias vietas, verčia atsargiau vertinti vien rinkodaros pažadus. Prieš apsisprendžiant dėl naudoto automobilio, verta atsakyti į kelis klausimus, nepaisant markės:
- Ar originalios atsarginės dalys lengvai pasiekiamos Lietuvoje, ar jų reikės laukti iš užsienio?
- Kiek elektronikos modelis turi ir kiek atskirai kainuoja jos remontas, lyginant su mechaniniais gedimais?
- Ar artimiausias autoservisas turi įrangą dirbti su konkrečia kėbulo ar pakabos technologija?
Atsakymai į šiuos klausimus dažnai svarbesni nei skaičius skelbimo antraštėje – o Lingo įvardyti modeliai tai tik patvirtina. Naudotų automobilių rinkai toliau pereinant prie sudėtingesnės elektronikos ir vis mažesnio plieno kiekio kėbuluose, panašių perspėjimų iš mechanikų per ateinančius metus tikrai nemažės – ir ne tik JAV rinkoje.
