Kiniški automobiliai į Europą įsiveržė ne per elektromobilius. Juos čia įvedė hibridai – ir kiniškų hibridų importas per porą metų tapo karščiausiu prekybos ginču tarp Briuselio ir Pekino. Spalio 9 d. abi pusės paskelbė susitarimą, kuris šį srautą gali sumažinti daugiau nei perpus. Be naujų tarifų ir be ilgų teisinių procedūrų.
Derybos Pekine vyko dvi dienas ir labiau priminė krizės valdymą nei įprastą prekybos susitikimą. Rezultatas – ne sutartis, o tai, ką abi pusės pavadino bendru supratimu.
Kas iš tikrųjų sutarta Pekine
ES prekybos komisaras Maroš Šefčovič ir Kinijos prekybos ministras Wang Wentao patvirtino, kad prekyba hibridiniais automobiliais turi atitikti Pasaulio prekybos organizacijos taisykles. Šefčovič tai pavadino „esminiu pirmu žingsniu“ pertvarkant ES ir Kinijos prekybos pusiausvyrą. Pagrindiniai punktai:
- Hibridų eksporto ribojimas – Kinija sutiko pažaboti hibridų ir iš išorės įkraunamų hibridų (PHEV) siuntas į ES; per ketverius metus tai gali reikšti keliais milijonais mažiau automobilių.
- Kainų įsipareigojimai – derybos tęsiamos dėl gamintojų kainų įsipareigojimų kaip alternatyvos antisubsidiniams ES tarifams.
- Retieji metalai – Pekinas pažadėjo palengvinti retųjų žemių ir nuolatinių magnetų eksporto licencijas Europos pramonei, įskaitant automobilių sektorių.
- Eksporto kontrolė – abi pusės sutarė stiprinti dialogą dėl eksporto ribojimų, o kitas susitikimas numatytas kovą.
Briuselis skelbia susitarimą. Pekinas – supratimą. Kaip tai bus įgyvendinta praktiškai, komisaras nedetalizavo.
Kodėl hibridas staiga tapo politine problema
Skaičiai čia paprasti. Iki rugsėjo iš išorės įkraunamų hibridų importas į ES per metus išaugo 86 % – beveik dvigubai. Tuo pačiu metu jų vidutinės kainos nukrito maždaug penktadaliu, o daugiau nei pusė tokių įvežamų automobilių jau yra kiniški. Elektromobiliams ES antisubsidinius tarifus įvedė dar 2024 m., tačiau hibridai už jų ribų liko – ir pro šią spragą rinka pradėjo tekėti kaip per atvirą sklendę.
Europos Komisija anksčiau buvo pasiūliusi Pekinui savanoriškai apriboti kiniškų hibridų dalį importe iki maždaug 15 %. Tas pasiūlymas tada buvo atmestas. Bet ar savanoriškas pažadas veikia taip pat, kaip kvota?
Sunku nepastebėti, kad Briuselis pasirinko lėtesnį kelią: susitarimas be aiškaus įgyvendinimo mechanizmo lieka tiek stiprus, kiek stipri abiejų pusių motyvacija jo laikytis.
Antroji susitarimo pusė – magnetai
Automobilių punktas antraštėse atrodo svarbiausias, bet Europos gamykloms gali būti svarbesnis kitas. Retosios žemės ir nuolatiniai magnetai būtini elektros varikliams, generatoriams, elektrinėms vairo stiprinimo ir stabdžių sistemoms – be jų nesurenkamas nei elektromobilis, nei hibridas. Būtent dėl licencijų vilkinimo abi pusės sutarė stiprinti dialogą dėl eksporto ribojimų.
Lietuvos hibridų pirkėjams – netiesioginis smūgis
Lietuvoje hibridas jau seniai nebe egzotika. „Regitros“ duomenimis, 2026 m. liepos 1 d. šalyje buvo registruota daugiau kaip 129 tūkst. hibridinių (HEV) ir beveik 27 tūkst. iš išorės įkraunamų hibridinių lengvųjų automobilių. Redakcija peržiūrėjo naujų registracijų duomenis: perkamiausi nauji modeliai – „Toyota Corolla“, „Toyota RAV4“ ir „Toyota Yaris Cross“, visi hibridiniai ir ne kiniški.
Todėl tiesioginio smūgio lietuviškame salone nebus. Netiesioginio – greičiausiai taip. Kiniški PHEV pigiausiame segmente buvo tas spaudimas, kuris vertė europinius ir japoniškus gamintojus laikyti kainas žemiau. Mažiau konkurencijos reiškia mažiau nuolaidų.
Sprendimą priėmė Briuselis ir Pekinas. Sąskaitą pamatys pirkėjas salone.
Kas bus toliau
Kovo susitikimas parodys, ar supratimas tapo tvarka. Jei eksportas tikrai susitrauks per ketverius metus, pasikeis ir tai, kas Europoje laikoma pigiu hibridu – o kainų kryptis tokiu atveju bus viena, ir ji ne žemėjanti.
