Prieš kelerius metus elektromobilio pirkėjas pirmiausia klausdavo vieno dalyko: „O iki Palangos be sustojimo nuvažiuosiu?“ Pardavėjas tada atsidusdavo ir ilgai pasakodavo apie greitojo įkrovimo stoteles pakeliui. Dabar elektromobilių nuvažiuojamas atstumas, viršijantis 480 km viena įkrova, nebėra išskirtinė brangiausių modelių savybė – tai tapo įprastu skaičiumi kataloguose. Bet spalį, kai naktimis jau šalta, verta pasiskaičiuoti, kiek tų kilometrų lieka iš tikrųjų.
Riba atsirado ne iš niekur. 480 km – tai maždaug 300 mylių, psichologinė riba, kurią JAV rinka seniai laiko „normaliu“ elektromobiliu. BMW spalį paskelbtos apklausos duomenimis, tokio atstumo tikisi 42 % amerikiečių, nors kasdien jie nuvažiuoja kur kas mažiau.
Iš kur atsirado 480 km riba
300 mylių yra 482,8 km. Dėl šio paprasto perskaičiavimo ukrainiečių, lietuvių ir kitų šalių žiniasklaidoje taip dažnai sutinkamas „480 km“ skaičius. Portalo „InsideEVs“ skaičiavimu, JAV rinkoje jau siūloma beveik 50 elektromobilių, kurie pagal EPA metodiką viena įkrova nuvažiuoja bent 300 mylių. Dar visai neseniai tokį atstumą buvo galima suskaičiuoti ant rankos pirštų.
Kas svarbiausia – riba nusileido į pigesnę klasę. Organizacijos „Coltura“ duomenimis, pigiausias naujas elektromobilis, peržengęs 300 mylių ribą, yra „Nissan Leaf S+“: 303 mylios (apie 488 km), o kaina JAV – 29 990 dolerių. Tai jau ne prabangus sedanas, o kasdienis šeimos automobilis.
Ar tai reiškia, kad nerimas dėl atstumo baigėsi? Ne visai. Amerikietiškas EPA ciklas paprastai griežtesnis nei europietiškas WLTP, todėl Europos kataloguose tas pats automobilis dažnai rodo didesnį skaičių. O kuo didesnis skaičius kataloge, tuo didesnis nusivylimas pirmąjį šaltą rytą.
Ką parodė šalčio testas Norvegijoje
Patikrinome Norvegijos automobilininkų sąjungos NAF žiemos testo duomenis – jie gerai parodo, kas nutinka katalogo skaičiams šaltyje. 2026 m. sausį Folldalyje išbandyti 24 elektromobiliai, o temperatūra nukrito iki maždaug −31 °C. Toliausiai nuvažiavo „Lucid Air Grand Touring“ – 520 km, antras liko „Mercedes-Benz CLA“ su 421 km.
Įdomiausia ne lyderių rezultatai, o vidurkis. „Greenfleet“ duomenimis, automobiliai vidutiniškai nuvažiavo 38 % mažiau, nei žadėjo jų WLTP rodikliai. Pritaikius tą vidurkį elektromobiliui su 480 km WLTP atstumu, šaltyje lieka apie 298 km. Tai mažiau nei kelionė iš Vilniaus į Klaipėdą, kuri keliu siekia apie 310 km.
Gamintojo brošiūroje – vienaip, kalnuose prie −31 °C – visai kitaip. Lietuvos žiemos paprastai švelnesnės, todėl nuostoliai čia dažniausiai mažesni, tačiau kryptis ta pati.
Kas suvalgo kilometrus žiemą
- Salono šildymas – elektromobilis neturi vidaus degimo variklio, kurio šiluma šildytų saloną nemokamai.
- Šalta baterija – žemoje temperatūroje cheminės reakcijos lėtėja, mažiau energijos galima panaudoti.
- Greitis magistralėje – 130 km/h greičiu oro pasipriešinimas „ėda“ energiją greičiau nei mieste.
- Trumpos kelionės – kiekvieną kartą atvėsusią bateriją ir saloną tenka šildyti iš naujo.
O kaip Lietuvoje
Lietuvos rinka auga tokiu tempu, kad šie klausimai aktualūs vis daugiau vairuotojų. „Regitros“ duomenimis, 2026 m. balandžio 1 d. šalyje buvo įregistruota 49 316 elektrinių lengvųjų transporto priemonių, o prieš metus – 31 754. Per metus parkas padidėjo maždaug 55 %. Pirmąjį šių metų ketvirtį elektromobiliai sudarė penktadalį visų naujų lengvųjų automobilių pirkimo sandorių.
Didžioji dalis lietuvių kasdien važinėja mieste ir priemiestyje, kur net 300 km žiemą – su kaupu. Problema prasideda per šventes, kai visa šeima su lagaminais pajuda prie jūros ar į kaimą pas tėvus. Kas yra stovėjęs prie užimtos stotelės gruodžio vakarą – tas supranta.
Redakcijos vertinimu, renkantis elektromobilį Lietuvos sąlygomis, didžiausias katalogo skaičius jau nebėra lemiamas argumentas. Svarbiau, kaip greitai automobilis įsikrauna šaltyje ir ar turi šilumos siurblį, kuris taupo energiją šildant saloną.
Kur riba pasislinks toliau
480 km riba virto nauju atspirties tašku, o lenktynės tęsiasi. Kai kurie modeliai pagal WLTP jau peržengė 800 km, o „Lucid Air Grand Touring“ gamintojas skelbia iki 960 km. Šie skaičiai dar ilgai liks brangiausių automobilių privilegija, tačiau taip prasidėjo ir istorija su 480 km.
Lietuvai tai turi ir praktinę pusę. Dauguma šalyje parduodamų elektromobilių atvažiuoja naudoti iš Vakarų Europos, todėl po kelerių metų dabartiniai ilgo nuotolio modeliai pasieks ir antrinę rinką. Tada pirkėjai ginčysis ne dėl to, ar pakaks atstumo, o dėl to, kiek jo liko po penkių žiemų ir kiek kilometrų baterija išlaiko šaltą sausio rytą.
