Spalio 12 dieną Vilniuje užfiksuoti trys incidentai, susiję su transporto priemonių vagystėmis ir apgadinimais. Iš automobilių stovėjimo aikštelės pavogtas „Yamaha“ motoroleris, o skirtingose sostinės vietose apgadinti du „Toyota“ automobiliai. Bendras savininkų patirtas nuostolis siekia 4 100 eurų, dėl visų trijų įvykių pradėti ikiteisminiai tyrimai.
Tą pačią dieną visoje Lietuvoje užregistruoti 32 eismo įvykiai, kuriuose nukentėjo devyni žmonės, tarp jų – trys nepilnamečiai. Policijos pateikta statistika atskleidžia ne tik transporto priemonių saugumo problemas, bet ir kasdienius pavojus šalies keliuose.
Vilniuje iš stovėjimo aikštelės pavogtas „Yamaha“ motoroleris
Pirmasis incidentas pastebėtas spalio 12 dieną, apie 7 val. 45 min., Vilniuje, Karaliaučiaus gatvėje.
Policijos duomenimis, iš automobilių stovėjimo aikštelės buvo pavogtas motoroleris „Yamaha Neo’s“. Transporto priemonės savininkas patyrė 1 600 eurų nuostolį.
Dėl šio įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį, numatančią atsakomybę už vagystę.
Kol kas neskelbiama, kada tiksliai motoroleris buvo pavogtas, ar įvykio vietoje veikė vaizdo stebėjimo kameros ir ar nustatyti galimi įtariamieji.
Motoroleriai ir motociklai dėl savo konstrukcijos bei mažesnio svorio gali būti lengviau išgabenami nei automobiliai. Todėl specialistai rekomenduoja tokias transporto priemones saugoti ne tik standartiniais vairo užraktais, bet ir papildomomis mechaninėmis apsaugos priemonėmis.
Per kelias valandas apgadinti du „Toyota“ automobiliai
Tą pačią dieną Vilniuje užregistruoti dar du incidentai, kurių metu nukentėjo stovėjimo aikštelėse palikti „Toyota“ automobiliai. Abu atvejai užfiksuoti skirtingose sostinės gatvėse.
Verkių gatvėje automobilis apgadintas aštriu daiktu
Apie 14 val. Vilniuje, Verkių gatvėje, automobilių stovėjimo aikštelėje pastebėta, kad aštriu daiktu apgadintas automobilis „Toyota“.
Padarytas nuostolis įvertintas 1 000 eurų.
Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį, reglamentuojančią atsakomybę už turto sunaikinimą ar sugadinimą.
Oficialioje informacijoje nedetalizuojama, kurios automobilio kėbulo dalys buvo pažeistos ir kokiomis aplinkybėmis tai galėjo įvykti.
Automobilio kėbulo apgadinimas aštriu daiktu gali pareikalauti nemažų remonto išlaidų. Net ir palyginti nedidelis įbrėžimas, jeigu pažeidžia dažų sluoksnį, kartais reikalauja visos kėbulo detalės perdažymo.
Šnipiškių gatvėje išdaužtas galinis automobilio stiklas
Dar vienas incidentas užfiksuotas apie 17 val. 55 min. Vilniuje, Šnipiškių gatvėje.
Pastebėta, kad išdaužtas automobilio „Toyota“ galinio lango stiklas. Savininko patirtas nuostolis siekia 1 500 eurų.
Dėl šio įvykio taip pat pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį.
Kol kas nepranešama, ar iš automobilio buvo kas nors pavogta, ar buvo apgadintos kitos transporto priemonės dalys.
Taip pat nėra duomenų, kad šis incidentas būtų susijęs su anksčiau tą pačią dieną Verkių gatvėje užfiksuotu automobilio apgadinimu.
Bendri nuostoliai – daugiau nei 4 tūkst. eurų
Visų trijų spalio 12 dieną Vilniuje užregistruotų incidentų metu padaryta turtinė žala siekia 4 100 eurų.
Policijos pateiktoje informacijoje nurodyti tokie nuostoliai:
- Karaliaučiaus gatvė: pavogtas „Yamaha Neo’s“ motoroleris – 1 600 eurų.
- Verkių gatvė: aštriu daiktu apgadintas „Toyota“ automobilis – 1 000 eurų.
- Šnipiškių gatvė: išdaužtas „Toyota“ automobilio galinis stiklas – 1 500 eurų.
- Bendra žala: 4 100 eurų.
Vien dviejų „Toyota“ automobilių savininkams padaryta žala siekia 2 500 eurų.
Svarbu pažymėti, kad tai yra pirminiai nurodyti nuostoliai. Faktinės remonto išlaidos gali skirtis priklausomai nuo automobilio modelio, reikalingų detalių, remonto technologijos ir pasirinktų autoserviso paslaugų.
Ką daryti radus apgadintą automobilį?
Automobilių saugumo specialistai rekomenduoja pastebėjus tyčinį transporto priemonės apgadinimą neskubėti šalinti jo požymių. Tinkamai užfiksuotos aplinkybės gali būti svarbios tiek policijos tyrimui, tiek draudimo bendrovei.
Vairuotojams rekomenduojama atlikti kelis pagrindinius veiksmus:
- Nufotografuoti automobilį. Užfiksuoti apgadintas vietas, transporto priemonės padėtį ir aplinkinę teritoriją.
- Apžiūrėti įvykio vietą. Atkreipti dėmesį į stiklo šukes, pašalinius daiktus ar kitus galimus įkalčius.
- Pranešti policijai. Apie galimą nusikalstamą veiką galima pranešti policijai, o skubios pagalbos atveju skambinti numeriu 112.
- Patikrinti vaizdo stebėjimo galimybes. Netoliese esančios parduotuvės, gyvenamieji namai ar stovėjimo aikštelių operatoriai gali turėti kamerų įrašų.
- Susisiekti su draudimo bendrove. Prieš remontą svarbu išsiaiškinti, kokius dokumentus būtina pateikti ir ar žala yra draudžiamasis įvykis.
Lietuvoje privalomasis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimas paprastai neatlygina nežinomo asmens tyčia padarytos žalos paties draudėjo automobiliui.
Tokiais atvejais gali padėti KASKO draudimas, jeigu sutartyje numatyta apsauga nuo vandalizmo, vagystės ar stiklų sugadinimo.
Vis dėlto kompensacijos dydis priklauso nuo konkrečios draudimo sutarties, išskaitos ir kitų sąlygų.
Kaip apsaugoti automobilį ar motorolerį nuo vagystės?
Nors visiškai pašalinti vagystės ar vandalizmo rizikos neįmanoma, tam tikros prevencinės priemonės gali sumažinti tikimybę tapti nusikaltimo auka.
Transporto priemonių saugumo specialistai pataria:
- Automobilius ir motorolerius statyti gerai apšviestose, matomose vietose.
- Jeigu įmanoma, rinktis stebimas arba uždaras stovėjimo aikšteles.
- Motoroleriams naudoti papildomas grandines, diskinius stabdžių užraktus ir kitas mechanines apsaugos priemones.
- Automobilių salonuose nepalikti matomų vertingų daiktų.
- Apsvarstyti papildomų signalizacijos ar GPS sekimo įrenginių naudojimą.
- Reguliariai tikrinti, ar transporto priemonė tinkamai užrakinta.
Ypač svarbu tinkamai apsaugoti motorolerius, kurie dažnai paliekami daugiabučių kiemuose ar atvirose stovėjimo aikštelėse.
Vien standartinio vairo užrakto ne visada pakanka, todėl papildoma mechaninė apsauga gali tapti reikšminga kliūtimi vagims.
Lietuvoje per parą užregistruoti 32 eismo įvykiai
Spalio 12 dieną nerimo kėlė ne tik Vilniuje užfiksuoti nusikaltimai, bet ir bendra eismo situacija Lietuvos keliuose.
Remiantis pateikta eismo įvykių statistika, pirmadienį šalyje užregistruoti 32 eismo įvykiai. Devyni iš jų buvo įskaitiniai, tai yra eismo įvykiai, kuriuose nukentėjo žmonės.
Per šiuos įvykius sužeisti devyni asmenys, iš kurių trys – nepilnamečiai.
Spalio 12 dienos eismo statistika:
- 32 – iš viso užregistruoti eismo įvykiai.
- 9 – įskaitiniai eismo įvykiai.
- 0 – žuvusiųjų skaičius.
- 9 – sužeistų asmenų skaičius.
- 3 – sužeisti nepilnamečiai.
- 1 – eismo įvykis dėl neblaivaus vairuotojo kaltės.
- 0 – įskaitinių eismo įvykių, kuriuos sukėlė neblaivūs vairuotojai.
Nors per šią parą eismo įvykiuose nežuvo nė vienas žmogus, devyni sužeistieji rodo, kad saugumo problemos keliuose išlieka aktualios.
Tarp nukentėjusiųjų – trys nepilnamečiai
Ypatingą dėmesį atkreipia tai, kad trečdalis spalio 12 dieną eismo įvykiuose sužeistų žmonių buvo nepilnamečiai.
Iš viso nukentėjo trys vaikai ar paaugliai, tačiau pateiktoje statistikoje nedetalizuojama, kokiomis aplinkybėmis jie buvo sužeisti.
Nežinoma, ar nepilnamečiai buvo automobilių keleiviai, pėstieji, dviratininkai ar kitų transporto priemonių eismo dalyviai.
Todėl iš šių duomenų negalima daryti išvadų apie konkrečias nelaimių priežastis.
Vis dėlto rudens laikotarpiu vairuotojams svarbu būti ypač atidiems prie mokyklų, pėsčiųjų perėjų, gyvenamųjų kvartalų ir viešojo transporto stotelių.
Trumpėjančios dienos, prastesnis matomumas ir dažnai drėgna kelio danga gali apsunkinti vairavimo sąlygas.
Vieną eismo įvykį sukėlė neblaivus vairuotojas
Policijos statistikoje taip pat nurodoma, kad vienas iš 32 spalio 12 dieną užregistruotų eismo įvykių įvyko dėl neblaivaus vairuotojo kaltės.
Svarbu tai, kad nė vienas įskaitinis eismo įvykis nebuvo priskirtas neblaivių vairuotojų sukeltų įvykių kategorijai.
Tai reiškia, kad pateiktoje statistikoje neblaivaus vairuotojo sukeltas incidentas nebuvo susijęs su užregistruotais žmonių sužalojimais.
Vis dėlto vairavimas apsvaigus išlieka rimta grėsme eismo saugumui.
Alkoholis gali pabloginti vairuotojo reakciją, gebėjimą įvertinti atstumą, greitį ir aplinkinių eismo dalyvių veiksmus.
Lietuvoje vairuotojams taikomi skirtingi leistinos alkoholio koncentracijos reikalavimai, priklausomai nuo vairuotojo kategorijos, patirties ir transporto priemonės rūšies. Pradedantiesiems ir tam tikrų kitų kategorijų vairuotojams taikomas nulinės tolerancijos reikalavimas.
Rudens sezonas vairuotojams kelia papildomų iššūkių
Spalis Lietuvos keliuose dažnai pasižymi permainingomis oro sąlygomis. Rytais gali susidaryti rūkas, kelio danga būna drėgna, o nukritę lapai kai kuriose vietose gali sumažinti padangų sukibimą.
Vairavimo saugumo specialistai rekomenduoja rudenį daugiau dėmesio skirti automobilio techninei būklei ir vairavimo įpročiams.
Svarbiausi patarimai:
- Laikytis saugaus atstumo iki priekyje važiuojančios transporto priemonės.
- Prieš kelionę patikrinti žibintų ir valytuvų veikimą.
- Įvertinti padangų būklę ir protektoriaus gylį.
- Mažinti greitį esant rūkui, lietui ar prastam matomumui.
- Būti atidesniems prie pėsčiųjų perėjų ir sankryžų.
- Vengti staigių manevrų ant šlapios ar lapais padengtos dangos.
Net ir nedidelis greičio sumažinimas sudėtingomis sąlygomis gali suteikti vairuotojui daugiau laiko pastebėti pavojų ir tinkamai sureaguoti.
Policija pradėjo tris ikiteisminius tyrimus
Dėl spalio 12 dieną Vilniuje užfiksuotų transporto priemonių vagystės ir apgadinimo atvejų pradėti trys atskiri ikiteisminiai tyrimai.
Vienas jų atliekamas dėl vagystės pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį, o kiti du – dėl turto sugadinimo pagal 187 straipsnio 1 dalį.
Kol kas nėra oficialios informacijos apie nustatytus įtariamuosius ar galimas sąsajas tarp incidentų.
Vilniuje užregistruoti įvykiai primena, kad net ir įprastose automobilių stovėjimo aikštelėse transporto priemonės gali tapti vagysčių ar vandalizmo taikiniais.
Tuo metu šalies eismo statistika rodo, kad vairuotojų atsargumas ir atsakingas elgesys keliuose išlieka ne mažiau svarbūs.
Ar esate susidūrę su automobilio apgadinimu arba vagyste Vilniuje? Pasidalykite savo patirtimi komentaruose – kokios apsaugos priemonės, jūsų nuomone, veiksmingiausios?
