Du skelbimai, tas pats modelis, beveik ta pati kaina. Pirmasis „Seat Ibiza“ – iš įmonės parko, prekybos agento išvažinėtas magistralėse, su solidžia rida. Antrasis – iš senyvo savininko garažo: į parduotuvę, į sodą ir atgal. Ranka pati tiesiasi prie antrojo. Lenkų žurnalas „Auto Świat“, spalio 18 d. išnagrinėjęs penktos kartos modelį, perspėja: naudotas „Seat Ibiza“ su vienu konkrečiu varikliu po tokio „švelnaus“ gyvenimo gali būti prastesnis pirkinys.
Klausimas aktualus būtent dabar. Spalį, kai dienos trumpėja ir daugelis prieš žiemą skuba į techninę apžiūrą, pirmieji penktos kartos automobiliai jau yra tokio amžiaus, kai išlenda tipinės silpnybės – nuo variklio iki žibintų.
Penkta karta: daugiau erdvės, mažiau prabangos
Penktos kartos „Seat Ibiza“ gaminamas nuo 2017 m. Jis pastatytas ant MQB-A0 platformos, kuria dalijasi su „Volkswagen Polo“ ir „Škoda Fabia“, todėl dalys ir remonto sprendimai servisams gerai pažįstami. 2021 m. modelis atnaujintas: šiek tiek pakeista išvaizda, perdarytas salonas, ekranas pakeltas aukščiau. Dar vienas atnaujinimas rinką pasiekė 2026 m. sausį.
Esant 4 059 mm ilgiui, bagažinė talpina 355 l, o nulenkus galines sėdynes – 1 165 l. Priekyje vietos daug, gale suaugusiems patogu, jei priekinės sėdynės nenustumtos toli atgal. Kritikos sulaukia kietas plastikas, ypač duryse: taupymas, žurnalo vertinimu, matyti labiau nei „Volkswagen Polo“ ar „Audi A1“.
„Auto Świat“ duomenimis, 2023 m. 1.0 TSI FR versija su maždaug 35 000 km rida Lenkijoje vertinama šiek tiek daugiau nei 60 000 zlotų. Perskaičiavus pagal spalio 9 d. rinkos kursą (4,379 zl už eurą), tai apie 13 700 €.
Varikliai: du ramūs ir vienas kaprizingas
1.0 MPI ir 1.0 TSI
Trijų cilindrų 1.0 MPI (80 AG) ir 1.0 TSI žurnalas vadina beveik neperšaunamais, jei su jais elgiamasi protingai. Atmosferinis MPI tinka dujų įrangai, bet dinamikos nesitikėkite: iki 100 km/h jis įsibėgėja per 15,3 s. Aukso viduriu laikomas 1.0 TSI su 110 ar 115 AG ir 200 Nm sukimo momentu, o silpnesnė 95 AG versija turi 175 Nm.
1.5 TSI: rida čia ne didžiausias priešas
Keturių cilindrų 1.5 TSI (150 AG) – visai kita istorija. Kai kuriems automobiliams variklio kapitalinio remonto prireikė dar iki 100 000 km, kai kurių variklis užsikirto, o kiti, ypač buvę įmonių parkų automobiliai, be didesnių bėdų nuvažiavo daugiau nei 300 000 km. Paradoksas tas, kad šis variklis geriau pakelia didelę ridą ir aktyvų važiavimą nei trumpas ramias keliones mieste. Tai kam tada permokėti už mažą ridą?
Ankstyvieji 2017–2020 m. 1.5 TSI dar garsėjo trūkčiojimu, kai variklis šaltas ir sūkiai maži. Britų „Honest John“ ir „Car Checker“ jį sieja su cilindrų išjungimo sistema ACT, o dažniausiai problemą išspręsdavo programinės įrangos atnaujinimas. „Auto Świat“ pataria alyvą keisti kas 10 000–15 000 km ir prašyti dokumentų, kad taip ir buvo daroma. Mūsų nuomone, 1.5 TSI be dokumentuotos serviso istorijos geriau neimti, kad ir kokia patraukli būtų kaina.
Naudotas „Seat Ibiza“ apžiūroje: vairas, žibintai, stabdžiai
Pagal „TÜV Report 2026“, kurį cituoja „Auto Bild“ ir naujienų agentūra dpa, „Ibiza“ pakabai priekaištų beveik nėra: tvirtinimai, spyruoklės ir amortizatoriai priekaištų sukelia retai. Vairo jungtys – visai kas kita. Per trečiąją apžiūrą, maždaug septynerių metų automobiliams, jų trūkumai fiksuojami 24 kartus dažniau nei vidutiniškai, o priežastimi įvardijamos neatsparios prisukamos apsauginės movos. Tai ne baimės kėlimas. Tai apžiūrų statistika. Be to, dažniau nei vidutiniškai randama netinkamai sureguliuotų artimųjų šviesų ir stabdžių trūkumų, o stabdžių diskai jau nuo antrosios apžiūros dyla sparčiau.
Lietuvoje tokie trūkumai apžiūroje irgi nepraslys. Tikrinimo pozicijų ir trūkumų vertinimo kriterijų sąrašo 2.1.3 papunkčio b punktas per didelį vairo lankstų ar jungčių susidėvėjimą vertina kaip didelį (DT) arba pavojingą (PT) trūkumą, o netinkamas artimųjų šviesų sureguliavimas pagal 4.1.2 papunkčio a punktą laikomas dideliu trūkumu. Techninių reikalavimų sąrašo 1.3.18 papunktis leidžia stabdžių diskui nudilti ne daugiau kaip 1 mm iš kiekvieno šono, jei techninėje dokumentacijoje nenurodyta kitaip.
DSG ir multimedija: ką patikrinti prieš pervedant pinigus
Septynių pavarų DSG dėžė gali trūkčioti ir lėtai perjunginėti pavaras, todėl žurnalas siūlo pasidomėti, ar joje keista alyva – geriausia kas 50 000–60 000 km. Atnaujintų automobilių MIB-3 multimedija kartais užstringa ir pati persikrauna, sutrikinėja navigacija, ženklų atpažinimas ir galinio vaizdo kamera. Kartais padeda programinės įrangos atnaujinimas.
- sąskaitos ar įrašai apie alyvos keitimus, ypač jei variklis 1.5 TSI;
- vairo traukių antgalių ir apsauginių movų būklė ant keltuvo;
- DSG elgsena važiuojant su šaltu ir įšilusiu varikliu;
- LED žibintų veikimas ir sureguliavimas;
- degalų bako ventiliacijos sistemos klaidos ir beldimas gale bandomojo važiavimo metu;
- įranga: dalis bazinių „Reference“ versijų neturi net kondicionieriaus.
Bendrą patikimumą „Auto Świat“ vertina kaip vidutinį, tačiau silpnybės gerai žinomos ir dažniausiai pigiai sutaisomos.
Įmonės parkas ar senolio garažas?
Grįžkime prie dviejų skelbimų. Jei abiejuose automobiliuose 1.0 MPI ar 1.0 TSI, mažos ridos „Ibiza“ iš ramaus savininko greičiausiai bus geras pirkinys, tik patikrinkite vairo jungtis ir žibintus. Jei po variklio dangčiu 1.5 TSI, logika apsiverčia: tvarkingai prižiūrėtas buvęs įmonės automobilis, sukoręs kilometrus užmiestyje, gali būti saugesnis nei mažos ridos egzempliorius, visą gyvenimą važinėjęs trumpais atstumais.
Penktos kartos 2017–2019 m. automobiliai šiemet jau pasiekė septynerių metų amžių arba jį perkopė – būtent tą ribą, nuo kurios vairo jungčių trūkumai TÜV statistikoje fiksuojami 24 kartus dažniau.
