Spalio pabaigoje pilate pilną baką, nes kaina tą dieną atrodė gera. Lapkritį važinėjate mažai: į darbą, namo, savaitgalį į parduotuvę. Bakas tuštėja lėtai. Gruodžio pradžioje vieną rytą termometras rodo –18 °C. Starteris suka žvaliai, akumuliatorius pilnas, o variklis vis tiek neužsiveda.
Akumuliatorius čia niekuo dėtas. Bake vis dar likę spalį pirkto kuro, kuris tokiam šalčiui nebuvo skirtas. Būtent dėl to žieminis dyzelinas – ne vien degalinių reklamos tema, bet ir viena dažniausių priežasčių, kodėl žiemos rytas prasideda ne kelionėje, o laukiant techninės pagalbos.
Kodėl dyzelinas stingsta
Dyzeliniame kure yra parafinų. Šąlant jie pradeda kristalizuotis: pirmiausia kuras pasidaro drumstas, o vėliau smulkūs kristalai užkemša kuro filtrą. Variklis gali būti visiškai tvarkingas, tačiau kuras tiesiog nebepatenka į jį.
Kuro atsparumas šalčiui vertinamas pagal ribinę filtruojamumo temperatūrą (angl. CFPP) – žemiausią temperatūrą, kurioje kuras dar praeina pro filtrą. Pagal Europos standartą EN 590 vasarinio, C klasės dyzelino ribinė filtruojamumo temperatūra yra –5 °C. Arktinio 2 klasės dyzelino – –32 °C. Tarp jų yra pereinamosios ir žiemos klasės, kurios degalinėse keičia viena kitą rudenį.
Svarbu nepainioti dviejų skirtingų rodiklių. Stingimo temperatūra yra ta, kurioje kuras visiškai nebeteka, tačiau filtras užsikemša gerokai anksčiau. Todėl vairuotojui svarbesnis yra ne stingimo, o filtruojamumo rodiklis.
Kada degalinėse keičiasi kuras
Lietuvos degalinės paprastai pereina etapais: spalį parduodamas pereinamasis dyzelinas, nuo lapkričio 1 d. – žieminis, o nuo gruodžio iki vasario pabaigos – arktinis. Kovą vėl grįžtama prie žieminio. Tikslus perėjimo laikas skirtinguose tinkluose gali šiek tiek skirtis, nes keičiama ne įjungus jungiklį, o keičiantis atsargoms rezervuaruose.
Būtent šis etapiškumas ir sukuria problemą. Jei bakas buvo pripiltas spalį ir per mėnesį ištuštėjo tik iki pusės, net ir papildžius žieminiu kuru mišinio atsparumas šalčiui bus prastesnis nei gryno žieminio dyzelino. Apsaugą lemia viso bako turinys, o ne paskutinis pylimas.
Ar galima žiemą važiuoti su vasariniu dyzelinu
Kol lauke šilčiau nei keli laipsniai šalčio, vasarinis kuras paprastai problemų nesukelia. Rizika atsiranda staiga, per pirmą tikrą šaltį, kurio lapkritį ar gruodį sulaukti nesunku. Dažniausiai įstringa tie, kurie važinėja mažai ir baką ištuština lėtai, taip pat vairuotojai, kurie rudenį pylė kurą pietinėse šalyse, kur žiemos reikalavimai švelnesni.
Specialūs priedai, mažinantys stingimą, gali šiek tiek pagerinti situaciją, bet tik supilti prieš šaltį, kol kristalai dar nesusidarė. KTU mokslininkas Linas Miknius pabrėžia, kad priedai vasarinio dyzelino nepaverčia žieminiu, o žibalo ar benzino pylimas į dyzelino baką gali pakenkti varikliui ir kuro sistemai.
Jei variklis jau neužsiveda
Ženklai dažniausiai būna aiškūs: starteris suka normaliai, bet variklis neužsiveda arba užsiveda ir po kelių sekundžių užgęsta. Tada nėra prasmės sukti starterio tol, kol išsikraus akumuliatorius.
- Patikimiausia išeitis – automobilį pastatyti šildomame garaže ir leisti kurui atšilti. Ekspertų teigimu, po to likusį vasarinį kurą verta pakeisti žieminiu.
- Jei automobilis įstrigo lauke, kviesti techninę pagalbą. Atvira ugnimi ar orapūte filtro ir kuro linijų šildyti negalima – tai gaisro rizika.
- Užsivedus pirmiausia važiuoti į degalinę ir papildyti baką žieminiu ar arktiniu dyzelinu. Jei filtras jau ne pirmą kartą užsikimšo, verta jį pakeisti.
Ką padaryti iki lapkričio
Paprasčiausia apsauga – planuoti kuro pylimą. Paskutines spalio savaites nepilkite pilno bako, jei automobiliu važinėjate mažai. Pirmą kartą pilną baką pripilkite lapkritį, kai degalinėse jau bus žieminis dyzelinas, o gruodį tai pakartokite su arktiniu. Pasiteiraukite degalinėje, koks kuras parduodamas – dažniausiai tai nurodoma prie kolonėlės. Jei kuro filtras keistas seniai, pakeiskite jį prieš žiemą. Dešimt minučių planavimo atsieina pigiau nei techninės pagalbos iškvietimas šaltą rytą.
