Kiekvieną pavasarį servisuose kartojasi ta pati scena. Automobilis pakeltas, meistras pirštu braukia per slenkstį ir dažai nubyra kartu su rūdimis. Iš viršaus kėbulas atrodė tvarkingas. Iš apačios jau ne.
Kėbulo korozija retai prasideda žiemos viduryje. Ji prasideda rudenį, kai ant kelių pasirodo pirmieji barstytuvai, o automobilis į sezoną išvažiuoja su nuskilusiais dažais, užsikimšusiomis drenažo angomis ir purvu ratų arkose. Spalis yra paskutinis laikas tai sutvarkyti be didelio vargo.
Kodėl druska kėbului pavojingesnė, nei atrodo
„Via Lietuva“ kelių priežiūros žiemą medžiagų reikalavimuose pagrindine barstymo medžiaga nurodytas natrio chloridas. Šalia jo naudojami kalcio ir magnio chloridai bei jų tirpalai. Pagal tą patį dokumentą sausa druska ledą tirpdo iki maždaug –10 °C, sudrėkinta – iki –15 °C, o kalcio chlorido tirpalas veikia net iki –20 °C.
Keliams tai gerai. Kėbului – nelabai. Chloridai su vandeniu sudaro tirpalą, kuris prasiskverbia į siūles, sandūras ir smulkiausius dažų įtrūkimus. Kalcio chloridas dar ir traukia drėgmę, todėl dugnas lieka drėgnas ilgiau nei po paprasto lietaus. Lietuviškoje žiemoje, kur temperatūra dažnai svyruoja apie nulį, toks drėgnas druskos sluoksnis ant metalo gali išbūti savaites.
Kur korozija prasideda pirmiausia
Dažniausiai ne ten, kur žiūrime plaudami automobilį. Rizikingiausios vietos:
- Slenksčiai ir jų vidinės ertmės. Čia kaupiasi kondensatas ir druskos tirpalas, o iš išorės pažeidimas matomas tik tada, kai metalas jau išėstas.
- Ratų arkos. Už plastikinių apsaugų užsilaikęs purvas veikia kaip kempinė, kuri visą žiemą laiko drėgmę prie metalo.
- Durų apačios ir drenažo angos. Užsikimšusi anga reiškia, kad vanduo lieka durų viduje.
- Dugnas, pakabos rėmai, stabdžių vamzdeliai. Pažeista gamyklinė danga čia dažnai lieka nepastebėta iki techninės apžiūros.
- Akmenukų skeltos vietos ant kapoto krašto, priekinio buferio apačioje ir už ratų. Mažas nuskilimas yra atviras kelias drėgmei iki metalo.
Ar galima atidėti dugno apsaugą iki pavasario
Galima, bet tai dažniausiai brangesnis kelias. Daugumai antikorozinių priemonių – vaško, bitumo ar ertmių konservantų – reikia švaraus, sauso paviršiaus ir teigiamos temperatūros. Tikslias sąlygas nurodo gamintojas, bet žiemą jas užtikrinti sudėtinga. Po kelių mėnesių barstytų kelių dugną pirmiausia tektų kruopščiai nuplauti nuo druskos ir išdžiovinti, o tik tada dengti.
Spalis ir lapkričio pradžia yra patogiausias langas: dugnas dar neprisigėręs druskos, o oras dažniausiai pakankamai šiltas, kad priemonės gerai sukibtų. Pavasaris tinka kitam darbui – nuplauti žiemos likučius ir patikrinti, ar apsauga atlaikė.
Ką padaryti šį rudenį
- Nuplaukite dugną ir arkas aukšto slėgio vandeni, ypač ten, kur susikaupęs vasaros ir rudens purvas.
- Apžiūrėkite automobilį iš apačios servise ant keltuvo arba bent su žibintuvėliu: ieškokite nusilupusios dangos, burbuliukų ir rudų dėmių.
- Užtaisykite akmenukų nuskilimus dažų pieštuku ar specialiu lakiu, kol metalas dar neparudo.
- Išvalykite drenažo angas duryse, slenksčiuose ir po priekinio stiklo grotelėmis.
- Atnaujinkite ertmių ir dugno apsaugą ten, kur gamyklinė danga pažeista.
- Padenkite dažus vašku ar sandarikliu, kad druska ir purvas mažiau kibtų prie paviršiaus.
Žiemą svarbiausia tęsti tai, kas pradėta: po važiavimo barstytais keliais, kai temperatūra virš nulio, verta nuplauti dugną, o ne tik langus ir kėbulą. Plovyklos programa su dugno plovimu kainuoja mažiau nei slenksčio suvirinimas.
Korozija nedaro triukšmo. Ji tiesiog laukia, kol kas nors pavasarį pakels automobilį ir pirštu perbrauks per slenkstį. Geriau, kad tai būtumėte jūs – ir rastumėte švarų metalą.
