Benzininiai automobiliai po 2035 m. iš salonų greičiausiai neišnyks, nors prieš trejus metus ES nutarė būtent taip. Europos Parlamento derybininkai iš trijų didžiausių frakcijų – Europos liaudies partijos (EPP), socialistų ir demokratų (S&D) bei „Atnaujinkime Europą“ (Renew) – sutarė dėl kompromiso. Naujų automobilių CO2 tarša iki 2035-ųjų turėtų sumažėti 87,5 proc., palyginti su 2021 m. lygiu, o ne 100 proc., kaip numatyta dabar.
Tai mažiausias skaičius iš šiuo metu svarstomų. Europos Komisija pernai gruodį siūlė 90 proc., tiek pat neseniai pasiūlė ir Vokietija su Prancūzija. Lietuvos pirkėjui svarbiausia viena išvada: rinktis tarp elektromobilio, hibrido ir benzininio automobilio greičiausiai bus galima ir po 2035-ųjų.
Kiek taršos liktų po 2035-ųjų
Sumažinus taršą 87,5 proc., lieka 12,5 proc. 2021 m. lygio. Būtent šis likutis leistų gamintojams ir toliau pardavinėti naujus benzininius, dyzelinius ir hibridinius automobilius, o kartu sumažintų riziką mokėti dideles baudas už neįvykdytus viso parko taršos tikslus. Taip kompromisą aprašo vokiečių leidinys „auto motor und sport“, remdamasis „Spiegel“ informacija.
Prie kompromiso pridėta ir premija už vadinamąjį žaliąjį plieną. Planuose numatyta, kad tarša turėtų sumažėti 95 proc., o gamintojas, naudojantis klimatui palankiai pagamintą plieną, galėtų nuo tikslo nukrypti dar 7,5 procentinio punkto. Ar gamintojai tokį plieną jau naudoja? „Mercedes“ teigia, kad žaliąjį plieną naudoja nuo 2025 m.
Trys pasiūlymai – ir nė viename nebėra 100 proc.
Kad reguliavimas švelnės, aišku nuo pernai gruodžio. Skiriasi detalės:
- Europos Komisija (2025 m. gruodis) – 90 proc. Likusius 10 proc. gamintojai turėtų kompensuoti kreditais: už sintetinius degalus ir biodegalus iki 3 proc., už mažataršį plieną iki 7 proc. (pagal „Argus Media“ apibendrinimą).
- Vokietija ir Prancūzija – 90 proc., bet be žaliojo plieno kompensacijos.
- Europos Parlamento frakcijų kompromisas – 87,5 proc. ir dar iki 7,5 procentinio punkto premijos už žaliąjį plieną.
Komisija ir Berlynas su Paryžiumi siūlo tą patį skaičių, bet skirtingas sąlygas, Strasbūras – kitą. Pirkėjas kol kas žino tik tiek, kad nulio greičiausiai nebus. Komisijos pasiūlyme po 2035-ųjų vietos palikta ir įkraunamiems bei lengviesiems hibridams, ir automobiliams su nuvažiuojamo atstumo ilgintuvu.
Kada paaiškės galutinis skaičius
Kol kas tai ne įstatymas, o derybininkų susitarimas, kurį dar turi patvirtinti pačios frakcijos. Transporto ir pramonės komitetai dėl savo nuomonės turėtų balsuoti jau šį ketvirtadienį, spalio 22 d. Pagrindinis, aplinkos, komitetas balsuos lapkričio pradžioje, o visas Parlamentas – gruodį. Tada poziciją turės suformuoti ES valstybės Taryboje, ir prasidės trišalės derybos. Galutinį kompromisą planuojama pasiekti 2027 m. pradžioje.
Ką tai keičia Lietuvoje
Kodėl tai turėtų rūpėti dabar, jei iki 2035-ųjų dar devyneri metai? Taisyklės lemia, kokius modelius gamintojai planuoja kurti ir kokias technologijas į juos dės. Jau įregistruotiems automobiliams nė vienas variantas neaktualus: tiek 2023 m. taisyklės, tiek naujieji pasiūlymai taikomi tik naujiems automobiliams. Tas pats galioja naudotiems, kurie į Lietuvą vežami iš Vakarų Europos.
Nacionaliniai mokesčiai – atskira istorija. Registruojant automobilį Lietuvoje mokamo mokesčio ES sprendimas dėl 2035-ųjų savaime nekeičia. Leidinio autorius taip pat pastebi, kad paklausą labiau lemia kainos, įkrovimo infrastruktūra ir eksploatacijos išlaidos nei vien reguliavimas.
Redakcijos vertinimu, didžiausia šios istorijos bėda – ne konkretus procentas, o tai, kad dar neįsigaliojusi taisyklė keičiama ne pirmą kartą: per mažiau nei metus tikslas nuo 100 proc. nusileido iki 90, o dabar siūloma 87,5. Gamintojams ir pirkėjams nuspėjamos taisyklės būtų vertingesnės už dar dviejų su puse procentinio punkto nuolaidą.
