Ekranas automobilyje atrodo saugesnis už telefoną rankoje – jis įmontuotas gamykloje, o ne prilipdytas prie stiklo. Tačiau naujas „Allianz“ technologijų centro tyrimas šį įsitikinimą gerokai sujaukia. Simuliatoriuje išsiblaškę vairuotojai visose tirtose situacijose pasirodė prasčiau nei tie, kuriems buvo imituotas 0,8 promilės girtumas.
Lietuvoje su 0,8 promilės prie vairo – dvigubai daugiau nei daugumai vairuotojų leistina 0,4 promilės riba – gresia didelė bauda ir teisės vairuoti atėmimas. O ieškoti stiklo šildymo ekrano meniu važiuojant yra įprastas dalykas, apie kurį retas susimąsto. Tyrimo rezultatai pristatyti spalio 21 d. vykusiame „Allianz Motor Day“ renginyje. Išanalizuota daugiau nei 34 tūkst. eismo įvykių, vairuotojų žvilgsnis sektas realiuose automobiliuose, atlikti eksperimentai simuliatoriuje kartu su Miuncheno technikos universitetu, o apklausa vyko devyniose šalyse.
Avarinis stabdymas: susidūrimų beveik triskart daugiau
Ryškiausias rezultatas – simuliuotas avarinis stabdymas automagistralėje. Budrių vairuotojų grupėje susidūrė 18,2 %, išsiblaškiusių – 54,3 %. Tai beveik tris kartus daugiau.
Kai į kelią staiga įbėga vaikas, skirtumas panašus: susidūrė 3,9 % budrių ir 11,2 % išsiblaškiusių vairuotojų. Dar nemaloniau tai, kad 39 % išsiblaškiusių vairuotojų šioje situacijoje visai nereagavo – nei stabdžiu, nei vairu.
Ar palyginimas su alkoholiu – ne per drąsus? Tyrėjai jį grindžia ne viena situacija: visuose analizuotuose scenarijuose išsiblaškę vairuotojai pasiekė blogesnius rezultatus nei tie, kurių kraujyje buvo imituota 0,8 promilės. Paaiškinimas paprastas. Kol akys ekrane, kelio jos nemato, kad ir kokia greita būtų reakcija vėliau.
Vairuotojai patys pripažįsta problemą
Apklausa rodo, kad tai ne vien laboratorijos išvada. Iš apklaustųjų 79 % teigė, kad šiuolaikinės technologijos padidino išsiblaškymo riziką, o 53 % problemos mastą vertino kaip didelį arba labai didelį. Iš tų, kurie per pastaruosius trejus metus sukėlė eismo įvykį, 73 % pripažino, kad prie to tikriausiai arba tikrai prisidėjo išsiblaškymas.
Aiškiausias atsakymas – apie mygtukus. Saugumui svarbioms funkcijoms 65 % respondentų renkasi fizinius valdiklius: valytuvams, posūkio rodikliams, šviesoms, avarinei signalizacijai, stiklų atitirpinimui ir rasojimo šalinimui. Kas lapkritį ieškojo stiklo šildymo ekrano meniu – tas supranta. Šių funkcijų dažniausiai prireikia tada, kai matomumas ir taip prastas, o laiko žvilgsniui nuo kelio atitraukti mažiausia.
Telefonas rankoje baudžiamas, ekranas automobilyje – ne
Kelių eismo taisyklės draudžia vairuotojui naudotis telefonu laikant jį rankoje, kai automobilis dalyvauja eisme ir nėra sustojęs; leidžiama laisvų rankų įranga arba transporto priemonės įranga. ANK 417 straipsnio 3 dalis už tai numato 60–90 Eur baudą, o tas pats straipsnis leidžia atimti ir teisę vairuoti nuo vieno iki trijų mėnesių. Policijos duomenimis, 2025 m. užfiksuoti 46 504 tokie pažeidimai.
Į prietaisų skydelį įmontuotas ekranas – kita istorija. Jis yra automobilio įranga, todėl telefono rankoje draudimas jo neapima. Telefonus rankose policija fiksuoja dešimtimis tūkstančių per metus. Meniu, kurį kai kuriuose modeliuose tenka atsidaryti norint pakeisti valytuvų režimą, teisės aktų požiūriu – visiškai tvarkinga įranga.
Sunku nepastebėti, kad taisyklės vertina daiktą, o ne veiksmą: akys nuo kelio nukrypsta vienodai, ar jos žiūri į telefoną, ar į didelį ekraną centrinėje konsolėje.
Mygtukai grįžta – bent svarbiausioms funkcijoms
„Allianz“ gamintojams rekomenduoja svarbiausioms funkcijoms palikti fizinius valdiklius. Jei to nedaroma, siūloma alternatyva – nuolatiniai, aiškiai pažymėti ekrano laukai, kad važiuojant nereikėtų ieškoti funkcijos meniu gilumoje. Panaši kryptis matyti ir saugos testuose, kur nuo 2026 m. vertinami fiziniai mygtukai svarbiausioms funkcijoms.
Lietuvos pirkėjui iš to kyla paprastas patarimas. Per bandomąjį važiavimą pabandykite, ilgiau nei akimirkai neatitraukdami akių nuo kelio, įjungti priekinio stiklo šildymą, pakeisti valytuvų režimą ir įjungti avarinę signalizaciją. Jei tam reikia naršyti meniu, tą patį darysite ir lapkričio rytą, kai stiklas rasoja, o priekyje staigiai stabdo kitas automobilis.
Draudikų skaičiai gamintojams sveria daugiau nei vartotojų skundai forumuose. Jei tokių tyrimų daugės, per artimiausius kelerius metus fiziniai mygtukai gali tapti ne nostalgija, o pardavimo argumentu – bent jau valytuvams, šviesoms ir avarinei signalizacijai.
