Rudens vakaras, už lango jau prieblanda. Jei tarp gatvės pakraštyje stovinčių automobilių staiga šmėsteli tamsi striukė, galvoti nebėra kada – sprendžia koja. Dienoms trumpėjant tokių akimirkų daugėja, o avarinis stabdymas su ABS dažnai atliekamas ne taip, kaip sistema numato: pedalas nuspaudžiamas per silpnai arba atleidžiamas vos jam sudrebėjus.
Abu atvejai ištęsia stabdymo kelią. Kai priekyje žmogus, net keli metrai lemia, ar automobilis sustos laiku.
Kiek metrų prabėga per pirmąją sekundę
Fizika čia paprasta. Važiuodamas 50 km/h greičiu, automobilis per sekundę nuvažiuoja beveik 14 metrų. Jei tiek laiko prireikia pastebėti pavojų, jį suprasti ir perkelti koją ant stabdžio, visą tą atstumą automobilis rieda nė kiek nelėtėdamas.
Apskaičiavus pagal tipinį lėtėjimą sausame asfalte (apie 7 m/s²), pats stabdymas nuo 50 km/h užima dar apie 14 metrų. Iš viso – maždaug 28 metrai. Nuo 60 km/h šis atstumas pailgėja iki maždaug 37 metrų, o ten, kur lėčiau važiavęs automobilis jau stovėtų, greitesnis dar rieda apie 40 km/h greičiu. Šlapiame asfalte skaičiai blogesni, o ant šlapių lapų ratai sukimba dar prasčiau.
Avarinis stabdymas su ABS: pedalą iki galo ir neatleisti
Automobilyje su ABS stabdžių pedalą reikia spausti iš visų jėgų ir laikyti, kol automobilis sustos arba pavojus praeis. Sistema pati neleidžia ratams užsiblokuoti, nes daug kartų per sekundę keičia slėgį kiekviename rate. Vairuotojas tai jaučia kaip pedalo vibraciją ir trūkčiojimą.
Būtent čia nepatyrę vairuotojai dažnai suklysta. Pajutę po koja drebantį pedalą, jie pagalvoja, kad kažkas sugedo, ir spaudimą sumažina. Taip susilpninamas sistemos veikimas ir ištęsiamas stabdymo kelias. „Tesla“ naudotojo vadove rašoma tas pats: pajutus pulsavimą, pedalą reikia toliau tvirtai spausti.
Kitas įprotis atkeliauja iš senų laikų. Daugelis iš mūsų vairuoti mokėmės automobiliais be ABS, kuriais slidžiame kelyje reikėjo stabdyti pertraukiamai – spausti ir atleisti. Su ABS toks „pumpavimas“ tik trukdo, nes kiekvieną kartą atleidus pedalą prarandama dalis stabdymo jėgos.
Per silpnas spaudimas – ne mažesnė bėda. Avarinio stabdymo stiprintuvas (angl. Brake Assist) atsirado praėjusio amžiaus paskutiniame dešimtmetyje, kai bandymai vairavimo treniruoklyje parodė, kad išsigandęs vairuotojas pedalą nuspaudžia greitai, bet nepakankamai stipriai. Sistema staigų judesį atpažįsta ir slėgio prideda pati. Vis dėlto pedalą iki galo turi nuspausti žmogus. Jei pavarų dėžė mechaninė, kartu verta nuspausti ir sankabą, kad neužgestų variklis.
Stabdyti ar sukti?
ABS turi dar vieną pranašumą, apie kurį dažnai pamirštama. Kol ratai neužsiblokavę, automobilis klauso vairo net stabdant iš visų jėgų. KET 128 punktas, atsiradus kliūčiai, leidžia ne tik sulėtinti greitį ar „net visiškai sustabdyti transporto priemonę“, bet ir „apvažiuoti kliūtį“, tačiau taip, kad nekiltų pavojus kitiems eismo dalyviams.
Bet ar visada verta sukti? Ne. Staigiai įsukus į priešpriešinę juostą, vienas pavojus gali virsti kitu, o padangos sukibimas ribotas: kuo daugiau jo atiduodama posūkiui, tuo mažiau lieka stabdymui. Saugiausia stabdyti visa jėga ir, jei yra laisvos vietos, sklandžiai pasukti ten, kur nieko nėra. Žiūrėti reikia į tą laisvą vietą, o ne į pėsčiąjį, nes rankos vairą suka ten, kur žiūri akys.
Ką sako KET – ir kodėl išbėgęs pėsčiasis vairuotojo neatleidžia nuo atsakomybės
Teisiškai daug ką lemia ne pats stabdymas, o tai, kas buvo prieš jį. Pagal KET 127 punktą vairuotojas privalo pasirinkti tokį greitį, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę „iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties“, atsižvelgdamas į kelio būklę, oro sąlygas ir matomumą. Stovinčių automobilių eilė, autobusų stotelė, mokykla – vietos, kur žmogus gali netikėtai išeiti į kelią.
Taisyklės įpareigoja ir pėsčiuosius. KET 44 punktas leidžia įžengti į važiuojamąją dalį tik įvertinus artėjančių transporto priemonių atstumą ir greitį, o 48.4 papunktis draudžia išeiti iš už stovinčios transporto priemonės ar kitos kliūties, neįsitikinus, kad neartėja automobiliai. Tačiau pėsčiojo pažeidimas vairuotojo pareigų pagal 127 ir 128 punktus nepanaikina. Tamsoje skirtumą daro ir drabužiai: pėsčiąjį, segintį atšvaitą, vairuotojas pamato gerokai anksčiau.
Problema nemažėja. Susisiekimo ministerijos parengtoje Valstybinės eismo saugumo komisijos medžiagoje nurodoma, kad 2025 m. sausį–lapkritį Lietuvoje užfiksuoti 587 užvažiavimai ant pėsčiųjų – maždaug dešimtadaliu daugiau nei per tą patį 2024 m. laikotarpį (535). Perėjose vairuotojo pareigos dar griežtesnės. Plačiau – pėsčiasis perėjoje ir vairuotojo pareigos.
Išbandykite ABS, kol jo neprireiks
Dalį darbo naujesniuose automobiliuose perima elektronika. Nuo 2026 m. liepos ES pirmą kartą registruojamiems naujiems automobiliams privaloma avarinio stabdymo sistema, atpažįstanti ir pėsčiuosius, ir dviratininkus. Atsakomybės nuo vairuotojo ji nenuima, o senesniuose automobiliuose tokios sistemos nėra.
Ne vienas vairuotojas per daugelį metų nė karto nėra pajutęs, kaip jo automobilio ABS veikia visu pajėgumu. Galima to ir neišbandyti. Tik tada pirmą kartą drebantį pedalą pajusite gatvėje, kai priekyje stovės žmogus.
Šį savaitgalį suraskite tuščią, saugią aikštelę be stulpų, žmonių ir kitų automobilių, pažiūrėkite į veidrodėlius ir, važiuodami 30–40 km/h greičiu, nuspauskite stabdį iš visų jėgų. Pajuskite, kaip vibruoja pedalas, ir neatleiskite jo, kol automobilis visiškai sustos. Užtenka penkių minučių, o tamsiais rudens vakarais šio įgūdžio gali prireikti bet kurią dieną.