Šį sekmadienį, spalio 25-ąją, laikrodžiai bus persukti valanda atgal – ir veidrodėlio naktinis režimas daugeliui vairuotojų pravers kone kiekvieną vakarą. Sutems anksčiau. Grįžimas iš darbo vis dažniau vyks tamsoje, kai iš paskos važiuojančio automobilio žibintai šviečia tiesiai į galinio vaizdo veidrodėlį, o iš jo – vairuotojui į akis. Ypač kai už nugaros važiuoja aukštas visureigis su ryškiais LED žibintais.
Daugumoje automobilių tam yra paprasta priemonė, kurią galima pasiekti nenuleidžiant akių nuo kelio, tačiau ja naudojasi toli gražu ne visi vairuotojai. Kai kurie apie ją net nežino.
Svirtelė, apie kurią žino ne visi
Britų draudimo bendrovė „Ripe Classic Car Insurance“, kurios patarimus spalį paskelbė „Daily Express“, primena: daug vairuotojų nežino, kad galinio vaizdo veidrodėlis turi jungiklį, mažinantį iš galo akinančių žibintų šviesą. Automobiliuose su rankiniu reguliavimu tai dažniausiai maža svirtelė veidrodėlio apačioje. Naujesniuose modeliuose veidrodėlis neretai tamsėja pats.
Bendrovės tyrimo duomenimis, tamsa ir prastas matomumas – vieni svarbiausių žiemos avarijų veiksnių. Ji atkreipia dėmesį ir į ryškius LED bei aukščiau įrengtus visureigių žibintus. Jų akinimas gali trumpam atimti regėjimą ir sulėtinti reakciją, o vairuotojas tuo metu gali nukrypti iš savo juostos.
Kodėl vaizdas staiga pritemsta
Rankinio veidrodėlio stiklas yra pleišto formos – jo priekinis ir galinis paviršiai nėra lygiagretūs. Dieną matote ryškų atspindį nuo galinio, veidrodinio sluoksnio. Perjungus svirtelę, veidrodėlis šiek tiek pasvyra, ir akis pasiekia tik silpnas atspindys nuo priekinio stiklo paviršiaus. Automobiliai už nugaros lieka matomi. Tik jų žibintai nebeakina.
Daugelis iš mūsų tą svirtelę esame užkliudę netyčia – ir dieną stebėjęsi, kodėl vaizdas veidrodėlyje staiga toks blankus. Todėl, kai akinimas baigiasi, svirtelę verta grąžinti į dienos padėtį, nes naktiniu režimu silpniau matyti ir tai, kas pats nešviečia.
O jei svirtelės nėra?
Tada veidrodėlis greičiausiai tamsėja automatiškai. Tokiame elektrochrominiame veidrodėlyje jutikliai įvertina šviesą, o specialus sluoksnis stiklą patamsina be jokio vairuotojo veiksmo. Kai kuriuose automobiliuose taip tamsėja ir šoniniai veidrodžiai. Kokia sistema įrengta jūsų automobilyje, aiškiausiai nurodo gamintojo naudojimo instrukcija.
Ką KET sako apie akinimą iš galo
Pagal KET 95.3 papunktį tamsiuoju paros metu ar esant blogam matomumui tolimosios šviesos turi būti perjungtos į artimąsias ir tada, kai jos gali akinti vairuotojus, „net ir važiuojančius ta pačia kryptimi“. Vadinasi, iš paskos tolimosiomis akinantis vairuotojas pažeidžia taisykles, net jei priešpriešinio eismo nėra. Atstumo šiam atvejui taisyklės nenurodo. 150 m riba (95.2 papunktis) taikoma tik priešpriešiais atvažiuojančiai transporto priemonei.
Bet ką turi daryti tas, kurį akina? KET 96 punktas nurodo, kad akinamas vairuotojas privalo įjungti avarinę šviesos signalizaciją ir, nekeisdamas važiavimo krypties, sulėtinti greitį, o prireikus – ir sustoti. Iš kur sklinda akinanti šviesa, punktas neskiria.
Kas yra važiavęs tamsiu keliu su visureigiu iš paskos – tas žino. Laimei, akinimą iš galo dažniausiai galima sumažinti vienu svirtelės judesiu, dar prieš tai, kai tektų lėtinti greitį tamsiame kelyje.
Ko nedėti ant veidrodžio
Prekyboje pasitaiko uždedamų veidrodėlių ir tamsinančių plėvelių, žadančių apsaugą nuo akinimo. Prieš juos montuojant verta žinoti Techninių reikalavimų sąrašo 3.3.3 papunktį: privalomų veidrodžių atspindimieji paviršiai neturi būti uždengti, negali būti pakeistos jų techninės savybės, o ant jų negali būti pritvirtinta pašalinių objektų, pavyzdžiui, papildomų veidrodžių.
Veidrodžiai vertinami ir per techninę apžiūrą. Tikrinimo pozicijų ir trūkumų vertinimo kriterijų sąrašo 3.3 pozicijoje nežymiai pažeistas veidrodis ar atsilaisvinusi paslanki jungtis laikomi nedideliu trūkumu (NT). Neveiksmingas, labai pažeistas, netinkamai ar nepatikimai pritvirtintas veidrodis – jau didelis trūkumas (DT). Ar verta rizikuoti dėl uždedamo priedo, kai veidrodėlyje jau yra naktinis režimas?
Kiti būdai sumažinti akinimą
Akinamam vairuotojui ta pati britų bendrovė pataria sulėtinti, padidinti atstumą iki priekyje važiuojančio automobilio, o jei regėjimas neatsigauna – saugiai sustoti. Tai iš dalies sutampa su KET 96 punktu, kuris dar reikalauja įjungti avarinę šviesos signalizaciją. Kiti jos patarimai skirti tam, kad akinimas apskritai būtų silpnesnis:
- nuvalyti stiklus iš abiejų pusių – nešvarus stiklas išsklaido šviesą, ir akinimas stiprėja;
- patikrinti valytuvų gumas ir įpilti stiklų plovimo skysčio;
- pasitikrinti žibintų reguliavimą – po smūgio į duobę žibintai gali šviesti ne ten;
- kreiptis į akių specialistą, jei akinimas vargina vis labiau, nes katarakta ar astigmatizmas jį gali sustiprinti;
- nežiūrėti tiesiai į priešpriešinius žibintus, o orientuotis pagal dešinįjį kelio kraštą ar jo ženklinimą.
Jei svarstote apie specialius akinius naktiniam vairavimui, pirmiausia pasidomėkite, ar akiniai nuo LED žibintų akinimo tamsoje tikrai padeda.
Veidrodėlio naktinį režimą išbandykite iš anksto
Dar prieš pirmąjį vakarą po laikrodžių persukimo, kol šviesu, pažvelkite į veidrodėlio apačią. Suraskite svirtelę, perjunkite ją į abi puses ir įsiminkite, kuri padėtis naktinė – tamsoje, kai iš paskos jau šviečia, jos ieškoti nebus kada. Jei svirtelės nėra, instrukcijoje patikrinkite, ar veidrodėlis tamsėja automatiškai. Visa patikra užtruks kelias sekundes.