Žibintai gali degti abu – ir vis tiek būti netinkami. Netvarkingi žibintai nėra vien perdegusi lemputė: tai ir ta šviesa, kuri krenta į priešpriešinę juostą arba į medžių viršūnes. Vairuotojas to nemato. Mato tik tas, kuris artėja priešais.
Lenkijoje nuo spalio 1 d. policija pradėjo apšvietimo patikrų kampaniją ir tikrins iki metų pabaigos – už sugedusias arba netinkamai nustatytas šviesas ten numatyta bauda iki 3 000 zlotų. Lietuvoje skaičiai kitokie, bet logika ta pati: spalio tamsa greitai parodo, kieno žibintai niekada nebuvo reguliuoti. Mūsų KET ir ANK šią temą dalija į kelias visiškai skirtingas dalis, o bauda čia – net ne didžiausia problema.
Šviečia, bet akina: kodėl taip atsitinka
Lenkijos spaudos cituojamo tyrimo duomenimis, akinimą kelyje patiria beveik visi vairuotojai, o iki 80 % automobilių priekinis apšvietimas nustatytas netinkamai. Priežastys paprastos: pasėdusios pakabos spyruoklės, po smūgio keistas žibinto korpusas ir į halogeninį atšvaitą įsuktos LED lemputės, kurių optika tam atšvaitui niekada nebuvo skirta. Rezultatas vienodas – šviesos kiekis didesnis, o kelias apšviestas blogiau.
Serviso meistras, su kuriuo kalbėjomės, patvirtino: dažniausia problema yra ne pati lemputė, o niekada netikrintas žibinto nuokrypis. Gamintojo instrukcijoje parašyta vienaip. Internetinėje prekyvietėje – „tinka visiems žibintams“.
Ką sako KET ir kada važiuoti jau draudžiama
KET 94 punktas tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui įpareigoja važiuoti su įjungtomis artimosiomis arba tolimosiomis šviesomis, o 97 punktas šviesiuoju paros metu – su artimosiomis arba specialiai šiam metui skirtomis šviesomis. Rūko žibintai nėra laisvas pasirinkimas: pagal 98 punktą juos leidžiama naudoti tik esant blogam matomumui, o priekinius – dar ir sugedus priekiniam kairiajam artimųjų šviesų žibintui.
Svarbiausia riba – KET 234 punktas, kuriame išvardyta, kada važiuoti tiesiog draudžiama:
- tamsoje ar esant blogam matomumui nedega joks priekinis kairysis žibintas – nei artimųjų, nei rūko šviesų (234.5);
- sugedus bent vienai galinei gabaritinei šviesai neįjungta avarinė šviesos signalizacija arba gale nepritvirtintas avarinio sustojimo ženklas (234.5);
- lyjant, sningant ar esant rūkui neveikia stiklo valytuvas vairuotojo pusėje (234.4).
Atkreipkite dėmesį į formuluotę. Perdegus kairiajai artimųjų šviesų lemputei, bet veikiant tos pačios pusės priekiniam rūko žibintui, KET leidžia tęsti kelionę su juo. O su sugedusiu galiniu gabaritiniu žibintu – tik įjungus avarinę signalizaciją arba pritvirtinus avarinio sustojimo ženklą. Bet ar pakanka vien įsukti naują lemputę?
Netvarkingi žibintai ir ANK: kiek kainuoja Lietuvoje
Jeigu gedimas yra iš KET 234 punkto sąrašo, vairavimas užtraukia atsakomybę pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį – baudą vairuotojams nuo 50 iki 100 eurų. Tas pats straipsnis taikomas ir važiuojant be privalomosios techninės apžiūros. Tolimųjų šviesų neperjungimas į artimąsias tamsoje, kai iki priešpriešiais atvažiuojančios transporto priemonės lieka mažiau kaip 150 metrų, turi atskirą normą: ANK 417 straipsnio 1 dalis numato baudą nuo 30 iki 90 eurų.
O netinkamai nustatytas, bet degantis žibintas? KET 234 punkto sąraše jo nėra, todėl toks akinimas lieka bendrojoje ANK 417 straipsnio 7 dalyje – nuo 10 iki 12 eurų. Didesnė žala slypi kitur: su netinkamai sureguliuotomis šviesomis techninės apžiūros neišduos, o be jos važiuoti jau yra ta pati ANK 415 straipsnio 2 dalis. Įmonėms ir savininkams aktuali dar viena eilutė – leidimas važiuoti gedimų turinčia transporto priemone pagal ANK 429 straipsnį atsakingiems asmenims kainuoja nuo 60 iki 120 eurų, daugiau nei pačiam vairuotojui.
Redakcijos vertinimu, būtent čia ir yra silpna vieta. Kasdien kartojamas akinimas Lietuvoje vertinamas 10–12 eurų bauda, o vienkartinis tolimųjų šviesų neperjungimas – iki 90. Gal ir smulkmena. Kol kažkas priešpriešiais nuo tų šviesų nebemato kelkraščio.
LED lemputės: kur riba
Legalumą lemia ne lemputės kokybė, o homologacija. LED lemputė priekiniame žibinte turi turėti ECE patvirtinimą būtent tam žibinto tipui – kitaip apšvietimas nebeatitinka techninių reikalavimų, net jei vizualiai atrodo ryškiau. Be ginčų LED naudojamos ten, kur taip numatė gamintojas: dienos šviesos žibintuose, numerio apšvietime, atbulinės eigos ir salono šviesose.
Taisyklės turėtų suvienodėti. Pagal skelbiamus ES planus, bendri retrofito reikalavimai pirmiausia apimtų gabaritines šviesas – 2026 m., tolimąsias – 2027 m., artimąsias – 2028 m.
O pėsčiasis?
Antra tos pačios istorijos pusė – matomumas tamsoje. KET 41 punktas pėsčiuosius, tamsiuoju paros metu judančius neapšviestu kelkraščiu ar važiuojamosios dalies pakraščiu, įpareigoja turėti šviečiantį žibintą arba vilkėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais. Nesilaikymas pagal ANK 428 straipsnio 1 dalį užtraukia baudą nuo 20 iki 40 eurų, o jei sukeliama pavojinga situacija – nuo 30 iki 50 eurų pagal to paties straipsnio 2 dalį. Lenkijoje už tą patį numatyta 100 zlotų, o sukėlus realų pavojų – iki 3 000.
Ką patikrinti prieš tamsius vakarus
Kas yra vairavęs lietingą spalio naktį – tas žino, kaip mažai reikia, kad kelias išnyktų. Prieš artimiausią tamsų vakarą užtenka kelių minučių:
- įjunkite artimąsias prie sienos ar garažo vartų – šviesos riba turi būti aiški ir abiejose pusėse tame pačiame aukštyje;
- paprašykite, kad kas nors apeitų automobilį, kol spaudžiate stabdžius ir įjungiate posūkio signalus;
- jei buvo keista lemputė ar žibinto korpusas, nuokrypį nustatykite serviso stende, ne „iš akies“;
- jei žibinte įsuktos nehomologuotos LED lemputės, grąžinkite gamintojo numatytą tipą dar prieš techninę apžiūrą.
Žibintų reguliavimas – viena pigiausių saugumo investicijų ir viena dažniausiai atidedamų. Pradėkite nuo sienos garaže šį savaitgalį.