2028-aisiais vairuotojų laukia pigių elektromobilių banga – joje gali sugrįžti ir „Opel Agila“

„Pirksiu elektrinį, kai atpigs“ – tokį pažadą sau duoda ne vienas vairuotojas. Atpigimas gali atkeliauti 2028-aisiais, o viena jo formų – elektrinis „Opel Agila“, mažas miesto automobilis, kurio gamyba nutrūko dar 2014 m. Kol kas tai tik prielaida. Tačiau ji remiasi labai konkrečiu planu: koncernas „Stellantis“ ruošia mažų elektromobilių šeimą, kurios kaina turėtų siekti apie 15 tūkst. eurų.

Oficialiai „Opel“ nieko nepatvirtino. Vis dėlto ženklų, kad mažasis modelis gali sugrįžti, daugėja, ir jie ateina iš kelių pusių.

Ką „Stellantis“ jau patvirtino, o kas tik spėjama

Projektą, vadinamą E-Car, koncernas paskelbė 2026 m. gegužę. Jo esmė – maži, Europoje gaminami elektromobiliai tiems, kuriems dabartinės kainos per didelės. Gamyba numatyta Italijos Pomigliano d’Arco gamykloje nuo 2028 m.

Pirmasis šios šeimos narys jau parodytas. Paryžiaus automobilių parodoje „Citroën“ pristatė naujojo 2CV studiją: ji yra 3,76 m ilgio, serijinis automobilis turėtų sverti apie toną, o jo kaina 2028 m. turėtų siekti apie 15 tūkst. eurų. Antrasis – „Fiat“ modelis, kuriam markė jau įregistravo „Koala“ pavadinimą, nors galutiniu jis dar nepatvirtintas. Naujasis „Fiat“ vadovas Arnaud Belloni leidiniui „Autocar“ sakė, kad ruošiamas mažas automobilis, „kuris bus paremtas 2CV“.

Kur čia „Opel“? Italų žurnalas „Quattroruote“ spalio 22 d. iškėlė prielaidą, kad tuo pačiu techniniu pagrindu mažą elektromobilį galėtų gauti ir ši markė. Vokiečių „auto motor und sport“ atkreipė dėmesį į detalę iš gegužės pristatymo: „Stellantis“ grafikoje buvo trys modeliai, o vieno jų galinė dalis primena „Opel Agila“ formą. Be to, „Stellantis“ technologijų vadovas Ned Curic Paryžiaus automobilių parodoje patvirtino, kad E-Car platforma kuriama kartu su kinų gamintoju „Leapmotor“.

Koks buvo „Opel Agila“, kurį galbūt prikels elektra

Pirmoji karta pasirodė 2000 m. ir buvo sukurta kartu su „Suzuki“, o artimiausias jos giminaitis buvo „Suzuki Wagon R+“. Šis maždaug 3,5 m ilgio ir 1,7 m aukščio hečbekas su 2,36 m ratų baze buvo aukštas ir siauras, todėl salone vietos buvo daugiau, nei žadėjo išoriniai matmenys. Po variklio dangčiu dirbo 1,0 ir 1,2 l benzininiai varikliai, vėliau atsirado ir 1,3 l dyzelinis.

Antroji karta, sukurta „Suzuki Splash“ pagrindu, pristatyta 2007 m., o prekyboje atsirado 2008-aisiais. Ji buvo ilgesnė ir žemesnė. 2014 m. gamyba baigėsi, o pigiausio „Opel“ vietą perėmė dar mažesnis „Opel Karl“.

„auto motor und sport“ duomenimis, naujasis modelis būtų gerokai trumpesnis nei 4 m ir užpildytų tarpą tarp lengvojo keturračio „Opel Rocks Electric“ ir elektrinės „Opel Corsa“.

M1E klasė: kodėl mažiems elektromobiliams rašomos atskiros taisyklės

E-Car projektas taikosi į naują M1E klasę. Ją 2025 m. liepą pasiūlė „Stellantis“ ir „Renault“, o gruodį Europos Komisija įtraukė į savo automobilių pramonės paketą. Sąlygos tokios: automobilis ne ilgesnis nei 4,2 m, grynai elektrinis ir surinktas Europos Sąjungoje. Gamintojui tai naudinga – skaičiuojant jo automobilių parko CO2 išmetimų vidurkį, kiekvienas toks automobilis būtų laikomas 1,3 automobilio.

Pavyzdžiu laikomi japoniški kei automobiliai, kurie savo šalies rinkoje užima apie 40 %. Komisija klasę pasiūlė. Gamintojai planus jau braižo. Taisyklės – vis dar rašomos, todėl atviras lieka ir saugos reikalavimų klausimas: skirtingi leidiniai kol kas pateikia skirtingą informaciją. Plačiau – „Renault“ elektromobilių kainų planai.

Elektrinis „Opel Agila“ ir Lietuvos pirkėjas: ką reikštų 15 tūkst. eurų

2026 m. liepą Susisiekimo ministerija paskelbė, kad gyventojai už naują elektromobilį gali tikėtis vienkartinės 5 tūkst. eurų paramos, o už naudotą, ne senesnį nei 4 metų, – 2,5 tūkst. eurų. Remiami tik grynai elektriniai M1 klasės automobiliai. Jei tokio dydžio parama dar galiotų 2028 m., apie 15 tūkst. eurų kainuojantis automobilis pirkėjui atsieitų maždaug 10 tūkst. eurų. Tik niekas šiandien nežino, kokios bus paramos sąlygos po dvejų metų.

Svarbi ir klasė. M1E planuojama kaip M1 poklasis, todėl toks automobilis išliktų pilnaverčiu lengvuoju automobiliu. O lengvasis keturratis, kaip „Opel Rocks Electric“, pagal dabartines sąlygas paramos negautų, nors Vokietijoje jo bazinė versija ir kainuoja 7 990 eurų.

Redakcijos vertinimu, Lietuvoje elektromobilio paplitimą labiau nei nuotolis lemia kaina, todėl 15 tūkst. eurų riba būtų svarbesnė už bet kurį techninį skaičių. Naujo automobilio pirkėjui rūpi ir tai, kiek jis bus vertas po kelerių metų. Plačiau – elektrinės „Opel Corsa“ nuvertėjimas.

Ko dar nežinome: baterija, nuotolis ir galia

Baterijos talpos, nuotolio, įkrovimo ir variklio galios nei „Citroën“, nei „Fiat“, nei „Opel“ dar neskelbia. Leidinys electrive.com spėja, kad baterija bus 25–35 kWh, o WLTP nuotolis – apie 200–300 km. Miesto versijų galia galėtų siekti 29–37 kW, universalesnių – 44–66 kW. Tikėtina chemija – ličio geležies fosfatas (LFP). Plačiau – LFP ir NMC baterijų skirtumai.

„auto motor und sport“ prognozuoja kuklią įrangą: kompaktišką bateriją, nuotolį, skirtą miesto ir priemiesčio maršrutams, ir galbūt išmaniojo telefono laikiklį vietoj didelio ekrano. Kol „Opel“ tyli, patikimiausia šios istorijos data lieka 2028-ieji – tada Pomigliano d’Arco gamykloje turėtų prasidėti pirmųjų E-Car modelių gamyba.