Naudoti automobiliai didmiesčiuose perkami su skirtingais ženkliukais ant grotelių: Vilniuje pirmauja „Volkswagen“, Kaune ir Klaipėdoje – „Škoda“, Šiauliuose – „Opel“, Panevėžyje – „Volvo“. Atrodytų, kiekvienas miestas turi savo skonį. Bet pažvelgus į kėbulus, biudžetus ir kurą, penki didmiesčiai pasirodo kur kas panašesni, nei rodo markių reitingai.
Tokį vaizdą piešia naudotų automobilių prekybos bendrovės „Longo LT“ 2026 m. sausio–spalio pardavimų analizė. Ji apima beveik 2 tūkst. sandorių penkiuose didžiausiuose šalies miestuose. Tai vienos įmonės, ne visos rinkos duomenys, tačiau tendencijas jie atskleidžia gana aiškiai.
Septyni modeliai, kurie dalijasi trejetukais
Populiariausių modelių trejetukai skelbiami trims didžiausiems miestams. Juose – devynios vietos, bet tik septyni skirtingi automobiliai, nes du modeliai pateko į dviejų miestų sąrašus.
- Vilnius: „Volkswagen Passat“, „Volkswagen Golf“, „Volvo XC60“.
- Kaunas: „Škoda Octavia“, „Volkswagen Passat“, „Nissan Qashqai“.
- Klaipėda: „Nissan Qashqai“, „Peugeot 3008“, „Toyota C-HR“.
„Volkswagen Passat“ jungia sostinę su Kaunu, „Nissan Qashqai“ – Kauną su uostamiesčiu. Šiaulių ir Panevėžio populiariausi modeliai nenurodomi, žinomos tik markės. Vokiškų markių dalis Kaune ir Šiauliuose viršija 35 proc. pardavimų, o Klaipėdoje siekia tik apie ketvirtadalį. Ten japoniškų ir korėjietiškų automobilių parduodama beveik 34 proc. – daugiau nei vokiškų.
Vilniaus trejetuką užbaigiantis „Volvo XC60“ – vienintelis premium klasės modelis visame sąraše, tad jo pirkėjui ypač svarbu suprasti versijų skirtumus. Plačiau – naudotų „Volvo XC60“ versijų trūkumai.
Klaipėdiečiai moka daugiausia
Medianinė naudoto automobilio kaina Klaipėdoje siekia apie 14,3 tūkst. eurų, Vilniuje – apie 13,8 tūkst., o Kaune, Šiauliuose ir Panevėžyje – apie 12,7–12,8 tūkst. eurų. Brangiausią ir pigiausius miestus skiria apie 1,5 tūkst. eurų, arba maždaug 12 proc.
Vilniuje beveik 14 proc. parduotų automobilių kainavo 20 tūkst. eurų ar daugiau. Kitame poliuje – Panevėžys, kur beveik trečdalis pirkinių atsiėjo mažiau nei 10 tūkst. eurų, ir Šiauliai, kur tokių sandorių buvo apie 29 proc.
Tai kodėl uostamiesčio mediana aukštesnė už sostinės, nors brangių automobilių Vilniuje netrūksta? Tiesioginio atsakymo duomenyse nėra. Sutapimas vis dėlto krinta į akis: Klaipėdoje didžiausia elektrifikuotų automobilių dalis ir daugiausia japoniškų bei korėjietiškų markių. „Longo LT“ vadovas Paulius Valiukėnas primena, kad skirtumus tarp miestų lemia ne vien gyventojų įpročiai, bet ir rinkos pasiūla. Mažesniuose miestuose, jo teigimu, kaina gali būti svarbesnė, tačiau pasirinkimą veikia ir asortimentas, finansavimo galimybės bei individualūs poreikiai.
Visureigis ir universalas – keturi iš penkių
Kėbulo pasirinkimas miestus suvienodina labiausiai. Daugiau nei pusė visų pardavimų – visureigiai, o kartu su universalais jie sudaro beveik 80 proc. Sedanams lieka apie 4 proc. – tiek mažai, kad tai jau nišinis pasirinkimas.
Visureigių daugiausia Šiauliuose – beveik 67 proc., t. y. du iš trijų parduotų automobilių. Mažiausia jų Kaune, apie 44 proc., bet ten universalai užima net 30 proc. Panašu, kad kauniečiai tiesiog renkasi kitą tos pačios problemos sprendimą: daug vietos šeimai ir bagažui. Valiukėno teigimu, visureigius populiarina aukštesnė sėdėjimo padėtis, lengvesnis įlipimas, erdvesnis salonas, o mažesnės klasės modeliai išlieka ekonomiški. Kas kėlė vaiką į kėdutę pro žemas sedano duris – tas supranta.
Dyzelinas sostinėje, hibridai pajūryje
Kuro klausimu Vilnius eina savo keliu. Dyzeliniai automobiliai čia sudaro beveik 45 proc. pardavimų, o Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose populiaresni benzininiai. Panevėžio kuro pasiskirstymas nenurodomas.
Sparčiausiai keičiasi elektrifikuotų automobilių dalis. Pirmąjį ketvirtį hibridai ir elektromobiliai sudarė apie 12 proc. pardavimų, trečiąjį – jau beveik 19 proc., maždaug pusantro karto daugiau. Klaipėdoje ši dalis siekia beveik 19 proc. – daugiausia tarp penkių miestų.
Grynų elektromobilių – vos 13 iš beveik 2 tūkst. sandorių, mažiau nei 1 proc. Valiukėno vertinimu, hibridai auga sparčiau, nes leidžia mažinti degalų sąnaudas nekeičiant įprasto automobilio naudojimo. Japoniškų hibridų pirkėjams verta sekti ir jėgainių kaitą. Plačiau – populiaraus 1,8 litro hibrido įpėdinis.
Naudoti automobiliai didmiesčiuose: miestas nenulemia, biudžetas – taip
Valiukėnas apibendrina paprastai: geografinė vieta savaime nepasako, kokio automobilio ieško pirkėjas. Šeima Vilniuje ir šeima Panevėžyje gali ieškoti panašaus praktiško, erdvaus automobilio, skiriasi tik biudžetas ir kasdieniai maršrutai.
Markių lentelės kitais metais greičiausiai vėl šiek tiek pasikeis – jas lemia ir tai, ką rinka tuo metu siūlo. Kur kas įdomiau, ar išliks pirmų trijų ketvirčių kryptis. Jei elektrifikuotų automobilių dalis ir toliau augs panašiu tempu, naudotas hibridas per artimiausius metus gali tapti tokiu pat įprastu šeimos pasirinkimu, kokiu šiandien yra dyzelinis universalas.