500–800 eurų už vieną purkštuką – ir tai toli gražu ne brangiausias šio variklio gedimas. „Subaru“ boksinis dyzelis, 2008 metais pristatytas kaip pirmasis pasaulyje tokios konstrukcijos dyzelinis variklis, gamintojui virto vienu nesėkmingiausių projektų. Naudoto „Subaru Outback“, „Subaru Forester“ ar „Subaru Legacy“ su dyzeliu pirkėjui ši istorija aktuali ir dabar, nes pavojingiausius gedimus apžiūrint automobilį aikštelėje lengva praleisti.
Ambicija, kuri atsiėjo brangiai
Variklis, žinomas kodu EE20, debiutavo 2008 m. kovą Ženevos automobilių parodoje. Tai buvo ne perdirbtas benzininis agregatas, o visiškai nauja 2 litrų turbodyzelio konstrukcija su aliuminio karteriu, „Common Rail“ įpurškimu, kintamos geometrijos turbina ir vandeniu aušinama išmetamųjų dujų recirkuliacija. Galia – 150 AG, sukimo momentas – 350 Nm jau nuo 1800 aps./min. Pirmiausia jis atsirado „Subaru Legacy“ ir „Subaru Outback“, vėliau – „Subaru Impreza“, „Subaru Forester“ ir „Subaru XV“.
Idėja skambėjo logiškai. Priešpriešiais išdėstyti cilindrai gerai išlygina inercijos jėgas, variklis dirba ramiai, o žemas svorio centras padeda valdymui. Taip „Subaru“ norėjo konkuruoti su europietiškais visureigių dyzeliais. 2018 metais dyzelio gamyba nutraukta, įpėdinio nebuvo. Vokiečių žurnalo „Auto Motor und Sport“ vertinimu, „Subaru“ iki šiol lieka vienintelis gamintojas, didelėmis serijomis siūlęs boksinį dyzelį. Projektą į finansinį ir įvaizdžio nuostolį pavertė kūrimo bei taisymo išlaidos, gausybė garantinių ir geranoriškų remontų, o kartu – smūgis patikimumu besiremiančiai markės reputacijai. Naujesni modeliai dyzelio nebeturi, o jų silpnosios vietos jau kitos. Plačiau – hibridinio „Subaru Forester“ silpnosios vietos.
Alkūninio veleno guoliai – gedimas, kuris baigiasi variklio keitimu
Didžiausia ir brangiausia problema – alkūninio veleno guoliai. Ypač pažeidžiami 2008–2010 metų varikliai. Laiku nepastebėjus, guoliai stipriai susidėvi, o alkūninis velenas gali net lūžti. Tada dažniausiai keičiamas visas variklis arba bent jo blokas be priedų. Priežastis – nepakankamas korpuso standumas guolių srityje: dėl deformacijų ir vibracijų guoliai apkraunami netolygiai. Benzininiuose „Subaru“ varikliuose guolių bėdų irgi pasitaiko, tik jų priežastys kitos. Plačiau – senesnių „Subaru“ variklių gedimai.
Alyvos dėmė, kurios neišgydo naujas sandariklis
Klastingas įspėjamasis ženklas – alyvos nuotėkis per galinį alkūninio veleno sandariklį. Atrodo, pakanka jį pakeisti. Tačiau jei dėl susidėvėjusių guolių velenas nebesisuka tiksliai ratu, naujas sandariklis nuotėkį sustabdo tik laikinai. Todėl alyvos pėdsakas tarp variklio ir pavarų dėžės šiame variklyje gali būti ne tarpinės bėda, o pirmasis guolių gedimo požymis.
Trumpi atstumai – kelias nuo filtro iki guolių
Antra bėda – kietųjų dalelių filtras (DPF). Jis dažnai užsikimšdavo, jei automobilis daugiausia važinėjo trumpus atstumus mieste ar į darbą ir atgal. Regeneracija nespėdavo baigtis, o papildomai įpurškiami degalai pro stūmoklio žiedus patekdavo į variklio alyvą.
Alyvos lygis tokiu atveju kyla, bet skiesta alyva prasčiau tepa. O tai dar labiau kenkia ir taip jautriems guoliams. „Auto Motor und Sport“ pažymi, kad problema išliko ir vėlesnėse versijose su patobulinta išmetamųjų dujų valymo sistema, todėl variklis reikalavo reguliarių ilgesnių kelionių. Kiek pardavėjų prisipažins, kad automobilis metų metus važinėjo tik po miestą? Brošiūroje – taupus ir ramus dyzelis. Servise – visai kita istorija.
Purkštukai ir sankaba – brangu, bet ne lemtinga
Gamintojo „Denso“ tiekiami „Common Rail“ purkštukai dėvėdavosi neįprastai greitai. Požymiai – netolygus variklio darbas, kalenimas ir netinkamas degimas. „Auto Motor und Sport“ duomenimis, vienas purkštukas tuo metu kainavo apie 500–800 eurų, taigi visų keturių pakeitimas tuometinėmis kainomis siekė 2 000–3 200 eurų.
Didelis sukimo momentas mažais sūkiais smarkiai apkrauna sankabą ir dvimasį smagratį. Pasekmės – anksti susidėvėjusi, slystanti sankaba ir trūkčiojimas pajudant. Ypač tai aktualu automobiliams, kuriais dažnai tempta priekaba ar važinėta visa variklio apkrova. Remontas nepigus, nors, palyginti su alkūninio veleno gedimu, gerokai mažiau dramatiškas.
Kurių metų „Subaru“ boksinis dyzelis rizikingiausias
Kritiškiausiomis laikomos ankstyvosios Euro 4 versijos. „Subaru“ kelis kartus keitė korpusą, ir maždaug nuo 2010 metų gedimų sumažėjo, o Euro 5 versijose situacija gerokai pagerėjo. Nuo 2015 metų naudotas naujas variklio blokas turėjo smarkiai padidinti patikimumą, tačiau prasta reputacija niekur nedingo. Prieš pervedant avansą už dyzelinį „Subaru“, verta patikrinti:
- pagaminimo metus ir Euro normą – 2008–2010 m. Euro 4 versijos rizikingiausios;
- ar nėra alyvos nuotėkio tarp variklio ir pavarų dėžės ir ar istorijoje nėra pakartotinių galinio sandariklio keitimų;
- alyvos lygį ir kvapą – per aukštas lygis ar dyzelino kvapas rodo, kad alyva skiedžiama;
- kaip automobilis buvo naudojamas ir ar nebuvo DPF regeneracijos problemų;
- ar variklis dirba tolygiai, nekalena ir ar neslysta sankaba;
- ar atlikti guolių, purkštukų ar sankabos remontai ir ar išlikę jų dokumentai.
Dešimt gamybos metų, keli konstrukcijos pataisymai ir nė vieno įpėdinio – šis faktas apie EE20 pasako daugiau nei bet kuris skelbimo aprašymas.






