Jei automobiliu važiuojate į Nyderlandus, Belgiją ar Prancūziją, šimtai kelionės kilometrų driekiasi Vokietijos greitkeliais. Lengvajam automobiliui jie iki šiol nemokami. Tačiau konfidencialus tyrimas, kurį Vokietijos susisiekimo ministerijos užsakymu atliko konsultacijų bendrovė PD, siūlo šią tvarką keisti.
Kelių rinkliava Vokietijoje dabar taikoma sunkvežimiams. Tyrime, apie kurį pirmasis pranešė „Der Spiegel“, svarstoma ją papildyti nauja rinkliava lengviesiems automobiliams, kuri būtų skaičiuojama pagal nuvažiuotą ruožą. Dokumentas viešai nepaskelbtas, todėl jo turinys žinomas tik iš žiniasklaidos pranešimų. Kiek kainuotų kilometras, nuo kada mokestis galiotų ir kaip jis būtų renkamas, pranešimuose nenurodyta.
Greitkelių bendrovei trūksta milijardų
Vokietijos greitkelius valdo valstybinė bendrovė „Autobahn GmbH“, o kelių ir tiltų remontui reikia milijardų eurų. Vyriausybės reforma numato, kad nuo 2027 m. bendrovė galėtų skolintis, o nuo 2028 m. gautų dalį sunkvežimių rinkliavos – apie 4,5 mlrd. eurų per metus. Federaliniai audito rūmai įstatymo projektą pavadino dar nesubrendusiu sprendimui. Ekonomistai skolinimosi planą taip pat sukritikavo.
PD tyrėjų prognozė nedžiugina: pagal dabartinį modelį bendrovė greičiausiai nuolat patirtų nuostolių. Net nustačius 20 mlrd. eurų skolos ribą, nuo 2034 m. pradžios atsirastų didelis spaudimas didinti pajamas. Iš kur jas paimti?
Tyrimas palygino du variantus
Pagal pirmąjį variantą visos sunkvežimių rinkliavos pajamos atitektų „Autobahn GmbH“. Dabar maždaug pusė jų skiriama greitkelių tinklui, kita pusė – kitiems mobilumo projektams, pavyzdžiui, geležinkeliams. Antrasis variantas prie jau pažadėtos sunkvežimių rinkliavos dalies prideda naujas pajamas – iš lengvųjų automobilių rinkliavos pagal nuvažiuotą ruožą.
„Der Spiegel“ pranešimą perpasakojančios žiniasklaidos duomenimis, tyrimo ekonomiškumo vertinime dabartinis modelis surinko 56,6 %, vyriausybės reforma – 65,8 %, visų sunkvežimių rinkliavos pajamų skyrimas bendrovei – 77,4 %, o variantas su lengvųjų automobilių rinkliava – 79,9 %. Pasak tyrėjų, būtent jis geriausiai padėtų bendrovei išlikti finansiškai stabiliai ir aptarnauti skolas iki 2056 m. Lengvųjų automobilių rinkliavą dokumento autoriai vadina tiksliausiu iš svarstytų principo „teršėjas moka“ taikymo būdų. Kartu jie įspėja, kad įvedus tokią rinkliavą ieškinių rizika būtų ypač didelė.
Ar mokėtų ir užsieniečiai
Vokietija lengvųjų automobilių rinkliavą jau bandė įvesti. Buvusio susisiekimo ministro Andreaso Scheuerio planas buvo sudarytas taip, kad vietiniai savininkai sumokėtą sumą atgautų per sumažintą transporto priemonių mokestį, todėl faktiškai mokėtų tik užsieniečiai. Austrija, palaikoma Nyderlandų, kreipėsi į ES Teisingumo Teismą, ir 2019 m. birželio 18 d. teismas pripažino tokį modelį diskriminaciniu. „Tagesspiegel“ duomenimis, nepavykęs projektas Vokietijos biudžetui kainavo apie 305 mln. eurų.
Kaip naujoji rinkliava būtų taikoma užsienyje registruotiems automobiliams, pranešimuose nenurodyta. Austrija rinkliavą lengviesiems automobiliams visiems vairuotojams taiko nuo 1997 m., o olandų „Autoblog“ primena, kad Belgijoje vinjetė turėtų įsigalioti 2027 m. gegužės 1 d. Kelionė į Vakarų Europą automobiliu ir be to jau dabar retai apsieina be rinkliavų. Plačiau – rinkliava Prancūzijos greitkeliuose be užkardų.
Ministras atsakymo vengia
Dabartinis susisiekimo ministras Steffenas Bilgeris (CDU) ministerijai vadovauja nuo vasaros. Kai dirbo parlamentiniu valstybės sekretoriumi A. Scheuerio vadovaujamoje ministerijoje, jis rinkliavą palaikė, o dabar viešai vengia atsakyti, ar ji planuojama. Ministerijos atstovas, „Tagesspiegel“ duomenimis, nurodė, kad koalicijos sutartyje rinkliavos rengimas nenumatytas, todėl ministerija jos nenagrinėja. Tyrimas užsakytas ministerijos. Ministerija sako šios temos nenagrinėjanti.
Birželį tuometis ministras Patrickas Schniederis per atstovą spaudai taip pat pareiškė, kad lengvųjų automobilių rinkliava „nenumatyta ir šiuo metu nesiekiama“.
Kol kas tvarka nesikeičia
Šiandien Lietuvos vairuotojams, važiuojantiems per Vokietiją lengvuoju automobiliu, niekas nesikeičia: už greitkelius mokėti nereikia, nors nemažai miestų mažos taršos zonose tebereikia turėti ekologinį lipduką. Sprendimas nepriimtas, o jei jis būtų priimtas, tikėtini teismų ginčai, apie kuriuos įspėja patys tyrėjai.
Redakcijos vertinimu, po 2019 m. teismo sprendimo Vokietija vargu ar galėtų įvesti rinkliavą, kurią faktiškai mokėtų tik užsieniečiai. Todėl, jei planas kada nors virstų įstatymu, mokėti greičiausiai tektų visiems, taip pat ir lietuviams, keliaujantiems į Vakarų Europą ar parsivežantiems ten pirktus automobilius.







