Maži benzininiai varikliai su turbokompresoriumi turėjo tapti automobilių inžinerijos ateitimi, nes juose turėjo būti suderintas degalų naudojimo efektyvumas, mažas išmetamųjų teršalų kiekis ir pakankama galia. Daugeliui jų pavyko įgyvendinti šį pažadą, tačiau kiti pasirodė esantys brangios klaidos. Pateikiame keturis mažus benzininius variklius, kurie tarp mechanikų įgijo reputaciją dėl rimtų patikimumo problemų ir brangiai kainuojančio remonto.
Honda 1.0 VTEC (P10A2)
Šis 1,0 l variklis, naudotas 10-osios kartos „Civic“, atrodė kaip protingas sprendimas sumažinti automobilio dydį. Jis išvystydavo iki 129 AG, o deklaruojamos degalų sąnaudos siekė net 4,7 l/100 km. Tačiau jį vargino sugedęs skriemulys, kuris pažeidė paskirstymo diržą. Diržo fragmentai patekdavo į variklį, todėl jis perkaisdavo, ypač antrasis cilindras. Kai kuriais atvejais reikėdavo keisti visą variklio bloką – remontas buvo brangesnis nei naudoto „Civic“. „Honda“ tyliai atsisakė šio variklio 11-oje kartoje.
PSA/Stellantis 1.2 PureTech (EB)
Šis 3 cilindrų variklis buvo plačiai naudojamas „Peugeot“, „Citroën“, „Opel“ ir kituose „Stellantis“ modeliuose. Nors pradžioje jis pelnė apdovanojimus ir buvo giriamas, ilgalaikis naudojimas atskleidė didelių problemų. Į alyvą panardintas paskirstymo diržas per anksti susidėvėdavo – ypač trumpų kelionių metu, kai degalai praskiedžia alyvą. Nuolaužos galėjo užkimšti vakuuminį siurblį arba alyvos filtrą, todėl galėjo sutrikti stabdžiai arba užgesti variklis. Problema išlikdavo net ir pakeitus diržą. Tik 2023 m. problema buvo išspręsta hibridiniuose variantuose pereinant prie grandinės.
Ford 1.0 EcoBoost (iki 2018 m. pagaminti modeliai)
Dar vienas apdovanojimus pelnęs variklis, kuris susidūrė su problemomis. Ankstesnėse versijose (2012-2018 m.) buvo naudojamas į alyvą panardintas paskirstymo diržas ir kilo problemų dėl cilindrų galvučių patvarumo. Dažnai pasitaikydavo degalų slėgio problemų ir susidėvėjusių degalų siurblio kumštelių. Kita dažna problema buvo perkaitimas dėl aušinimo sistemos trūkumų. 2018 m. „Ford“ atnaujino variklį, įdiegdama paskirstymo grandinę, tačiau senesnės versijos vis dar kelia patikimumo riziką.
Renault 1.2 TCe (H5Ht)
Šis 4 cilindrų variklis su turbokompresoriumi buvo montuojamas daugelyje „Renault“ ir „Dacia“ modelių nuo 2012 iki 2018 m. Dažniausiai pasitaikanti problema buvo per didelės alyvos sąnaudos – iki 1 litro per 1 000 km – greičiausiai dėl netinkamai veikiančio alyvos siurblio važiuojant intensyviai. Taip pat buvo problemų su laiko grandinės įtempikliais, kurios, laiku nepastebėtos, galėjo sukelti didelių vidaus pažeidimų. Net ir po 2015 m. įdiegtų patobulinimų variklis išlieka rizikingas ilgalaikiam naudojimui.
Kaip išvengti rizikingų variklių
Nors šie varikliai sukėlė rimtų problemų, ne visi maži benzininiai agregatai yra blogi. Kai kurie, pavyzdžiui, 1.0 TSI iš „Volkswagen“ arba 0.9 TCe iš „Renault“, pasižymi ilgaamžiškumu. Ieškant naudoto automobilio labai svarbu ištirti variklio tipą, perskaityti techninius biuletenius ir patikrinti, ar automobilis nebuvo atšauktas iš rinkos arba ar jam nebuvo taikyta techninės priežiūros kampanija.
„Jei nesate tikri dėl konkretaus variklio reputacijos, paklauskite patikimo mechaniko. Būtent jie mato realius gedimus ir žino, kas ir kodėl sugenda“, – sako nepriklausomas automobilių technikas Kaune T. Valaitis.
Mažinimo tendencija atnešė ir technologinių laimėjimų, ir brangiai kainuojančių nesėkmių. Čia išvardyti varikliai popieriuje galėjo atrodyti patrauklūs, tačiau realybėje jie daugeliui savininkų sukėlė problemų. Svarstydami apie naudotą automobilį, prieš priimdami sprendimą visada skirkite laiko variklio istorijai patikrinti ir pasikonsultuokite su ekspertais.
Ar esate turėję vieną iš šių variklių? Pasidalykite savo patirtimi toliau esančiuose komentaruose!