2025 m. liepą JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija pasiūlė panaikinti ankstesnį Aplinkos apsaugos agentūros (EPA) sprendimą, kuriuo anglies dioksidas (CO2) buvo klasifikuojamas kaip teršalas, prisidedantis prie klimato kaitos. Jei šis žingsnis bus įgyvendintas, tai gali susilpninti išmetamųjų teršalų ribas tiek energetikos, tiek transporto sektoriuose Jungtinėse Valstijose.
Tuo tarpu Europos Sąjunga juda priešinga kryptimi. Iki 2035 m. ES planuoja visiškai uždrausti naujų benzininių ir dyzelinių automobilių pardavimą. Pagal ES reglamentus, visi nuo tos datos parduodami nauji automobiliai turi būti nulinės emisijos transporto priemonės – iš esmės tai reiškia elektrinius arba vandeniliu varomus modelius. Lietuva, kaip ES narė, privalo laikytis šios klimato ir reguliavimo trajektorijos.
Automobilių gamintojai patiria spaudimą: traukiami į abi puses
Europos automobilių gamintojams jau dabar sunku pasiekti vis griežtesnius išmetamųjų teršalų kiekio tikslus. „Stellantis“, grupė, valdanti tokius prekių ženklus kaip „Peugeot“, „Opel“ ir „Fiat“, atvirai perspėjo, kad jei ES nesušvelnins apribojimų ar nepasiūlys geresnės infrastruktūros paramos, jai gali tekti uždaryti kai kurias gamyklas. Vienintelis tinkamas kelias – padidinti elektromobilių pardavimus arba gerokai sumažinti vidaus degimo varikliais (ICE) varomų transporto priemonių gamybą.
Susirūpinimą išreiškė ir „Volkswagen“. 2025 m. bendrovė pripažino, kad gali nepasiekti ES išmetamųjų teršalų kiekio tikslų ir dėl to rizikuoti gauti iki 1,5 mlrd. eurų baudas. Padėtį pablogino naujų elektromobilių modelių trūkumas 2024 m., o kitas didelis modelis – ID.2 – turėtų pasirodyti tik 2026 m. Tuo pačiu metu didėja konkurencija su pigesniais kiniškais elektromobiliais, o vyriausybės subsidijos elektromobiliams, ypač Vokietijoje ir Italijoje, yra mažinamos.
Ką tai reiškia Lietuvos vairuotojams?
Lietuvoje automobilių rinkoje dominuoja naudoti automobiliai. Dauguma jų importuojami iš Vokietijos, Belgijos ar Prancūzijos. Bet koks gamybos, kainų ar modelių prieinamumo sutrikimas Vakarų Europoje tiesiogiai paveiks Lietuvos rinką. Griežtesnė ES politika gali lemti mažiau vidaus degimo variklių pagaminamos transporto priemonės arba didesnes kainas dėl su CO2 išmetimu susijusių baudų, o tai lemtų senesnių, didesnę taršą išmetančių automobilių atsiradimą Lietuvoje dėl jų prieinamumo.
Priešingai, jei JAV panaikins CO2 apribojimus, tai gali sukurti „dviejų greičių“ automobilių pasaulį. Amerikos automobilių gamintojai galėtų mažiau investuoti į elektrifikaciją ir ilgiau pardavinėti vidaus degimo variklius turinčias transporto priemones, teikdami pirmenybę prieinamumui ir vartotojų paklausai, o ne išmetamųjų teršalų kiekiui.
Ar ES seks JAV pavyzdžiu?
Nepaisant didėjančio politinio spaudimo, ES ir toliau siekia savo klimato tikslų. 2025 m. liepos mėn. kalboje Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen dar kartą patvirtino, kad 2035 m. draudimas naujiems vidaus degimo varikliams bus įgyvendintas kaip planuota. Vis dėlto kai kurios valstybės narės, ypač Vokietija, lobizuoja dėl išimčių, ypač hibridiniams ir sintetiniu kuru (e. kuru) varomiems automobiliams.
Lietuvoje šie politiniai debatai sulaukia mažai visuomenės dėmesio, tačiau greičiausiai nulems būsimus reglamentus, paskatas ir rinkos tendencijas. Griežtesnė transporto priemonių patikra, mokesčiai ar importo taisyklės – per ateinančius kelerius metus – Lietuvos vairuotojai ir importuotojai gali susidurti su didėjančiu reguliavimo spaudimu.
Išvada: pasauliniai skirtumai, vietinės pasekmės
CO2 politikos skirtumai tarp JAV ir ES gali pakeisti pasaulinę automobilių rinką. Lietuvos vartotojams tai gali reikšti mažėjančią įperkamų modernių vidaus degimo variklių automobilių pasiūlą ir didėjančią priklausomybę nuo senesnių importuojamų automobilių. Tuo tarpu pasauliniai gamintojai turės rinktis tarp atsakomybės už klimatą ir rinkos pragmatizmo – galbūt gamindami skirtingus modelius skirtingiems žemynams.
Būkite informuoti ir ruoškitės automobilių rinkos pokyčiams tiek pasaulyje, tiek čia, Lietuvoje.
