Nuo 2025 m. balandžio 1 d. Jungtinėje Karalystėje įsigalios nauja transporto priemonių akcizų (VED) sistema, pagal kurią didžiausias mokesčio tarifas bus taikomas automobiliams, išmetantiems daugiau nei 255 g/km CO₂. Ši riba išskiria labiausiai teršiančius automobilius rinkoje, įskaitant prabangius visureigius, sportinius automobilius ir superautomobilius su dideliais varikliais. Panagrinėkime, kurie modeliai yra šiame sąraše ir kodėl jie tokie teršalai.
Automobilių, kurių CO₂ emisija viršija 255 g/km, pavyzdžiai
Remiantis oficialiais WLTP duomenimis, čia pateikiami kai kurie modeliai, patenkantys į didžiausios emisijos kategoriją:
- Alfa Romeo: Stelvio 2.9 V6 Bi-Turbo
- Audi: R8 V10, RS6 V8, RS7, RSQ8, S8, SQ7, SQ8
- Aston Martin: DB12, DBX, Vantage
- Bentley: Bentayga, Continental V8/W12, Flying Spur
- BMW: M8, X5 M, X6 M, X7 M, Alpina XB7
- Ferrari: Purosangue V12, Roma V8
- Lamborghini: Huracán V10, Urus V8, Revuelto V12
- Land Rover: Defender V8, Range Rover V8, Range Rover Sport V8
- Rolls-Royce: Cullinan V12, Ghost V12
- Toyota: Hilux 2.8D, Land Cruiser 2.8D
Kodėl šie modeliai taip teršia aplinką?
Didelį CO₂ išmetimą lemia keli veiksniai:
- Dideli varikliai: V8, V10 ir V12 varikliai sunaudoja daug daugiau degalų.
- Didelis svoris: prabangūs visureigiai dažnai sveria daugiau nei 2,5 tonos.
- Prasta aerodinamika: sportiniai automobiliai kuriami greičiui, o ne efektyvumui.
- Elektrifikacijos stoka: daugelis šių automobilių neturi hibridinių ar elektrinių versijų.
Mokesčių poveikis JK
Nuo 2025 m. balandžio mėn. automobiliams, išmetantiems daugiau nei 255 g/km CO₂, pirmaisiais metais bus taikomas dvigubas VED tarifas – maždaug 5 490 GBP. Tai atspindi vyriausybės bandymą atgrasyti nuo labai taršių transporto priemonių savininkų. Nors šis mokestis taikomas JK, pačios išmetamųjų teršalų kiekis matuojamas pagal tą pačią WLTP sistemą, naudojamą visoje ES.
Europos ir Lietuvos kontekstas
ES gamintojai privalo pasiekti vidutinį naujų automobilių parko tikslą – apie 93 g/km CO₂. Kiekvienas papildomas gramas, viršijantis šią ribą, gamintojams kainuoja 95 eurų baudą už kiekvieną transporto priemonę. Pavyzdžiui, jei modelis išmeta 280 g/km, tai yra apie 17 765 eurų bauda už vienetą.
Lietuvoje šiuo metu nėra tokio didelio mokesčio kaip JK, tačiau vyksta diskusijos dėl griežtesnių taršos mokesčių. Artimiausiu metu didelės taršos modeliai gali susidurti su padidėjusiais metiniais mokesčiais arba draudimo įmokomis.
Rinkos poveikis
Šis mokesčių ir reguliavimo spaudimas daro įtaką rinkai keliais būdais:
- Nuvertėjimas: didelės taršos automobiliai greitai praranda vertę, didėjant eksploatavimo išlaidoms.
- Nišinė paklausa: juos perka daugiausia kolekcininkai arba turtingi entuziastai.
- Elektrifikavimo spaudimas: net „Ferrari“ ir „Lamborghini“ dabar pristato hibridinius automobilius, kad atitiktų reglamentus prieš 2035 m. ES draudimą naujiems vidaus degimo varikliams.
Palyginimas su vidutiniais automobiliais
Vidutinis naujas automobilis Europoje (2024 m. duomenys) išmeta apie 118 g/km CO₂. Tuo tarpu labiausiai teršiantys modeliai, tokie kaip „Lamborghini Urus“ ar „Rolls-Royce Cullinan“, viršija 350–400 g/km. Tai reiškia, kad vienas iš šių automobilių gali išmesti tiek pat CO₂, kiek trys ar keturi vidutiniai nauji automobiliai kartu sudėjus.
Vieno iš šių didelės taršos modelių turėjimas Lietuvoje dar gali būti neapmokestinamas dideliais mokesčiais, tačiau išlaidos netrukus greičiausiai padidės. Kasdieniam naudojimui jie yra nepraktiški ir brangūs. Entuziastams jie gali būti tik hobio automobiliai, tačiau finansiniu ir aplinkosaugos požiūriu tai yra rizikinga investicija.
Kokia jūsų nuomonė? Ar kada nors svarstytumėte įsigyti didelės taršos automobilį, ar griežtesni mokesčiai yra pakankami, kad atgrasytų nuo tokių pirkimų? Pasidalinkite savo mintimis komentaruose arba socialiniuose tinkluose.
