Eismo saugumas Lietuvoje išlieka rimtu iššūkiu, nepaisant mirčių skaičiaus sumažėjimo. 2022–2024 m. duomenys išryškina konkrečias „juodąsias dėmes“ – kelių ruožus ar sankryžas, kuriose dažnai įvyksta avarijų. Vilnius, Kaunas ir Klaipėda išsiskiria didžiausia pavojingų zonų koncentracija, o tam tikri tarpmiestiniai keliai taip pat išlieka rizikingi. Šiame straipsnyje apibendrinamos naujausios tendencijos, avarijų priežastys ir tai, ką vairuotojai turėtų žinoti.
Kas yra juodosios dėmės ir kodėl jos svarbios?
Lietuvoje „juodoji dėmė“ apibrėžiama kaip kelio ruožas, kuriame per ketverius metus įvyksta bent keturios avarijos, kuriose žuvo arba žuvo žmonės. Remiantis oficialiais šaltiniais, šios zonos yra atidžiai stebimos siekiant pagerinti saugumą, tačiau visoje šalyje jų vis dar yra dešimtys.
- 2022 m. – nacionaliniuose keliuose nustatytos 42 juodosios dėmės
- 2024 m. – sumažėjo iki 33 juodųjų dėmių (sumažėjo 9)
- Šiose 33 vietose per vienerius metus buvo sužeisti 196 žmonės
Pavojingiausios gatvės Vilniuje
Lietuvių sostinėje yra daug avaringiausių zonų. Ekspertų duomenys rodo pagrindines pavojingas vietas, kuriose vairuotojai privalo būti ypač atsargūs.
- Kalvarijų gatvė – dažnos avarijos sankryžose
- Kareivių gatvė – apima 5 juodąsias dėmes
- Antakalnio gatvė – 3 juodosios dėmės prie Šilo tilto į Antakalnio polikliniką ir Antakalnio žiedinė sankryža
- Laisvės prospektas – daug pavojingų ruožų per Karoliniškes, Viršuliškes ir Pašilaičius
Kaunas ir Klaipėda – didelė avarijų koncentracija
Kaune ir Klaipėdoje juodųjų dėmių koncentracija yra viena didžiausių šalyje. Abiejų miestų judrūs magistraliniai keliai vairuotojams nuolat kelia iššūkių.
Kaunas
Kaune užfiksuotas didžiausias pavojingų miesto kelių skaičius:
- Savanorių prospektas – apie 10 juodųjų dėmių maršrute
- Taikos prospektas – mažiausiai 6 avaringos sankryžos
Klaipėda
Pajūrio miestas turi savo pavojingas vietas, ypač pagrindinėse arterijose:
- Taikos prospektas – 14 juodųjų dėmių, pavojingiausia miesto gatvė
- Herkaus Manto, Minijos gatvės ir Šilutės plentas – kelios avaringos atkarpos
Avaringi tarpmiestiniai keliai
Ne tik miestuose, bet ir greitkeliuose užfiksuotas didelis avaringumas. Du pagrindiniai keliai išsiskiria kaip juodosios dėmės:
- A6 (Kaunas–Jonava) – 5 juodosios dėmės 30 km ruože
- A9 (Šiauliai–Radviliškis) – nustatytos 4 juodosios dėmės
Pagrindinės avarijų priežastys
Ekspertai sutinka, kad pagrindiniu veiksniu išlieka žmogiškoji klaida. Infrastruktūra vaidina tam tikrą vaidmenį, tačiau 92 % avarijų įvyksta dėl vairuotojų klaidų. Pagrindinės priežastys:
- Daugiau nei 51 % atvejų sukėlė netinkamas arba per didelis greitis
- 27 % susiję su pėsčiųjų pažeidimais, įskaitant ėjimą gatvėmis
- 9 % dėl pėsčiųjų neužleidimo perėjose
- Kitos priežastys: pirmumo teisės nepaisymas, nesaugaus atstumo laikymasis arba dviratininkų pažeidimai
Juodųjų zonų pasiskirstymas pagal regionus
Remiantis 2024 m. duomenimis, juodųjų zonų pasiskirstymas visoje Lietuvoje buvo toks:
- Kauno apskritis – 10 juodųjų zonų
- Klaipėdos apskritis – 4 juodosios zonos
- Šiaulių apskritis – 4 juodosios zonos
- Panevėžio apskritis – 4 juodosios zonos
- Vilniaus apskritis – 3 juodosios zonos
Saugumo gerinimas ir laukiantys iššūkiai
Matoma teigiama pažanga: eismo įvykių aukų skaičius mažėja – 2022 m. užregistruotos 82 mirtys, 21 % mažiau nei ankstesniais metais. Tačiau sužeistųjų skaičius išaugo 12 % ir iš viso siekė 2659. Šis paradoksas rodo, kad nors priemonės sumažina mirtiniausias pasekmes, avarijos išlieka dažnos.
Ekspertų teigimu, labai svarbu griežčiau užtikrinti greičio apribojimus, pagerinti pėsčiųjų perėjas ir švietimas. Vietos savivaldybės, policija ir „Via Lietuva“ toliau dirba ties infrastruktūros sprendimais, tokiais kaip greičio matavimo kameros, pertvarkytos sankryžos ir saugesnės pėsčiųjų zonos.
Kokia jūsų nuomonė? Ar šiandien jaučiatės saugesni Lietuvos keliuose, palyginti su prieš kelerius metus? Pasidalinkite savo mintimis komentaruose.
