Automobilių žurnalistikoje spaudos automobilis turėtų kuo tiksliau atitikti tą, kurį vėliau gali įsigyti klientas. Tačiau 2011 metais „Ferrari“ atsidūrė kontroversijos centre, kai automobilių žurnalistas Chrisas Harrisas viešai apkaltino Italijos gamintoją specialiai ruošiant spaudai skirtus automobilius.
Istorija tapo vienu garsiausių pavyzdžių, parodžiusių, kodėl gamintojo pateikto automobilio rezultatus kartais verta palyginti su nepriklausomai įsigyto kliento automobilio matavimais. Svarbu pabrėžti, kad „Ferrari“ kaltinimus kategoriškai neigė.
Ką teigė Chrisas Harrisas?
2011 metais Chrisas Harrisas, tuo metu jau gerai žinomas automobilių žurnalistas, paskelbė straipsnį „How Ferrari Spins“. Jame jis aprašė savo patirtį testuojant „Ferrari“ automobilius ir iškėlė klausimą, ar žurnalistams pateikiami egzemplioriai visada iš tikrųjų atitiko klientams parduodamus automobilius.
Vienas ryškiausių jo pateiktų pavyzdžių buvo „Ferrari 360 Modena“. Harrisas teigė, kad spaudai skirtas automobilis iki maždaug 161 km/val. (100 mph) įsibėgėjo maždaug dviem sekundėmis greičiau nei jų išbandytas kliento automobilis.
Tokio dydžio skirtumą sportiniame automobilyje sunku ignoruoti. Nedideli rezultatų svyravimai gali atsirasti dėl oro temperatūros, padangų, degalų, kelio dangos, variklio būklės ar net konkretaus egzemplioriaus gamybinių tolerancijų. Tačiau kelių sekundžių skirtumas jau natūraliai kelia papildomų klausimų.
Dar keistesnis kaltinimas – du automobiliai vienam testui
Harrisas taip pat teigė matęs situacijų, kai į didelius lyginamuosius testus „Ferrari“ atvykdavo ne su vienu, o su dviem automobiliais.
Pasak jo, vienas egzempliorius galėjo būti naudojamas tiesiosios greičio ir įsibėgėjimo bandymams, o kitas – valdymo bei trasos testams. Jeigu toks metodas iš tiesų buvo naudojamas, kyla akivaizdus klausimas: ar vienas serijinis automobilis būtų galėjęs vienodai gerai pasirodyti visose disciplinose?
- Vienas automobilis galėjo būti skirtas įsibėgėjimo matavimams.
- Kitas – trasos ir valdymo bandymams.
- Automobilio nustatymai galėjo būti pritaikomi konkrečiai bandymo vietai.
- Žurnalistų rezultatai tokiu atveju nebūtinai tiksliai atspindėtų atsitiktinai pasirinkto kliento automobilio galimybes.
Vis dėlto šie teiginiai buvo Harriso pateikti kaltinimai, o ne nepriklausomai nustatytas faktas apie visus „Ferrari“ spaudos automobilius.
„Ferrari“ atsakymas buvo kategoriškas
Kontroversijai išplitus automobilių žiniasklaidoje, tuometinis „Ferrari“ vadovas Amedeo Felisa kaltinimus atmetė.
2011 metų Ženevos automobilių parodoje jis teigė, kad spaudai pateikiami automobiliai savo charakteristikomis nesiskiria nuo klientams parduodamų automobilių ir kad specialiai geresniems rezultatams spaudos automobiliai nėra ruošiami.
Taigi šioje istorijoje egzistuoja dvi aiškios pozicijos: Harrisas, remdamasis savo ilgamete testavimo patirtimi, tvirtino matęs neįprastai greitus ir specialiai testams paruoštus automobilius, o „Ferrari“ oficialiai neigė, kad tokia praktika buvo bendrovės politika.
Kodėl spaudos automobilis apskritai gali būti greitesnis?
Net ir be specialaus variklio galios didinimo du iš pirmo žvilgsnio identiški automobiliai gali parodyti skirtingus rezultatus. Ypač tai aktualu didelio našumo modeliams, kuriuose keli nedideli skirtumai kartu gali pastebimai pakeisti rato ar įsibėgėjimo laiką.
Rezultatams įtakos gali turėti:
- padangų modelis, temperatūra ir nusidėvėjimas;
- ratų suvedimas ir pakabos geometrija;
- degalų kokybė;
- automobilio masė ir papildoma įranga;
- variklio bei transmisijos temperatūra;
- programinės įrangos versija;
- oro temperatūra ir atmosferos slėgis;
- trasos dangos būklė.
Todėl vien faktas, kad vienas automobilis buvo greitesnis už kitą, savaime neįrodo specialaus gamintojo įsikišimo. Tam reikėtų kontroliuojamo palyginimo ir techninės abiejų automobilių analizės.
„LaFerrari“ testai taip pat turėjo neįprastų sąlygų
Vėlesniais metais klausimų dėl nepriklausomų „Ferrari“ bandymų taip pat pasitaikė. Pavyzdžiui, „Car and Driver“ nurodė, kad testuojant „LaFerrari“ Fiorano trasoje žurnalui nebuvo leista atlikti įsibėgėjimo bandymo priešinga trasos kryptimi.
Tai buvo svarbu todėl, kad leidinys įprastai naudojo važiavimus abiem kryptimis, siekdamas sumažinti vėjo ar kelio nuolydžio poveikį galutiniam rezultatui. Todėl paskelbtam „LaFerrari“ įsibėgėjimo rezultatui pats leidinys taikė išlygą.
Tai savaime neįrodo, kad automobilis buvo modifikuotas. Tačiau pavyzdys gerai parodo, kodėl testavimo metodika yra ne mažiau svarbi nei galutinis skaičius.
Nepriklausomas kliento automobilis – patikimesnis patikrinimas
Vienas geriausių būdų patikrinti gamintojo deklaruojamas galimybes yra testuoti automobilį, kurio konkrečiam bandymui nepateikė pats gamintojas. Tokiu atveju sumažėja galimybė specialiai parinkti itin gerai veikiantį egzempliorių.
Automobilių žiniasklaidoje tai ypač svarbu kalbant apie superautomobilius. Kelių dešimtųjų sekundės skirtumas iki 100 km/val. gali tapti svarbia reklamine žinute, o trasoje vos sekundė kartais nulemia viso lyginamojo testo rezultatą.
Istorinis pavyzdys yra ir „Ferrari F50“. „Car and Driver“ yra aprašęs sunkumus bandant gauti kliento automobilį nepriklausomam testui. Galiausiai žurnalui pavyko atlikti matavimus su privačiu egzemplioriumi, tačiau pats automobilio gavimo procesas užtruko ilgai.
Ką ši istorija reiškia šiandien?
Šiandien automobilių rezultatus patikrinti lengviau nei prieš 15 ar 20 metų. GPS matavimo įranga tapo prieinama nepriklausomiems žurnalistams, „YouTube“ kūrėjams ir net paprastiems automobilių savininkams.
Dėl to gamintojo pateikto automobilio rezultatus galima palyginti su dešimtimis privačių egzempliorių skirtingose šalyse. Jei spaudos automobilis būtų sistemingai ir nepaaiškinamai greitesnis, tokį skirtumą pastebėti šiandien būtų gerokai paprasčiau.
„Ferrari“ istorija todėl išlieka aktuali ne vien šio gamintojo gerbėjams. Ji primena pagrindinį nepriklausomų automobilių testų principą: svarbu žinoti ne tik galutinį rezultatą, bet ir tai, kas pateikė automobilį, kokiomis sąlygomis jis buvo testuotas ir ar rezultatą galima pakartoti su klientui priklausančiu egzemplioriumi.
O kaip manote jūs – ar gamintojo pateikto spaudos automobilio testu galima pasitikėti taip pat, kaip nepriklausomai pasirinkto kliento automobilio bandymu? Pasidalykite nuomone komentaruose.