Diskusijos apie žalesnį transportą dažnai susiaurinamos iki vieno klausimo: kiek elektromobilių pakeis benzininius ir dyzelinius automobilius? Tačiau naujausi Europos Sąjungos remiamų projektų pavyzdžiai rodo gerokai platesnį požiūrį.
Transporto transformacija apima ne tik automobilio variklį. Keičiasi keliai, elektros tinklai, miestų transportas ir net būdas, kuriuo skirtingos transporto priemonės keičiasi informacija.
Austrijoje vienu metu bandomos kelios kryptys
Europos klimato, infrastruktūros ir aplinkos vykdomoji įstaiga CINEA spalio 2 dieną pristatė Austrijoje vykdomus projektus, skirtus žalesniam ir efektyvesniam mobilumui.
Tarp jų – „LIFE MOONSET“, „Green the Flex“ ir „C-Roads Austria“. Nors projektų uždaviniai skiriasi, juos jungia bendras principas: transporto sistemos turi būti vertinamos kartu su energetika ir skaitmenine infrastruktūra.
Kelias ir automobilis pradeda keistis informacija
Vienas iš svarbių pokyčių – transporto infrastruktūros skaitmenizacija. Modernios sistemos leidžia keliui, eismo valdymo infrastruktūrai ir transporto priemonėms keistis informacija.
Praktiškai tai gali reikšti ankstesnius įspėjimus apie pavojus, kelio darbus, eismo sąlygas ar kitus įvykius.
Kuo daugiau automobiliuose atsiranda pažangių vairuotojo pagalbos sistemų, tuo svarbesnė tampa ne tik paties automobilio kamera ar radaras, bet ir informacija iš infrastruktūros.
Elektromobilis tampa elektros sistemos dalimi
Milijonai elektromobilių reiškia naują elektros energijos paklausą. Jei didelė dalis vairuotojų automobilius pradėtų krauti tuo pačiu metu, elektros tinklui tai galėtų tapti rimtu iššūkiu.
Todėl vis daugiau dėmesio skiriama lanksčiam energijos vartojimui – įkrovimo perkėlimui į laiką, kai tinkle yra daugiau elektros arba mažesnė paklausa.
Vairuotojui tai ilgainiui gali reikšti išmanesnes įkrovimo sistemas, kurios pačios parenka palankiausią laiką baterijai papildyti.
Kodėl tai aktualu Lietuvai?
Lietuvoje elektromobilių skaičiui augant didės ir namų bei viešojo įkrovimo infrastruktūros apkrova. Ypač svarbus bus daugiabučių sektorius, kur vienu metu gali reikėti aptarnauti daug automobilių ribotos galios elektros įvadu.
Išmanus galios paskirstymas gali padėti įrengti daugiau įkrovimo taškų nebūtinai iš karto maksimaliai didinant viso pastato elektros galią.
Viešasis transportas taip pat keičiasi
CINEA pabrėžia ir bendro bei pagal poreikį veikiančio transporto svarbą. Tokios paslaugos gali užpildyti spragas ten, kur tradicinis viešasis transportas nėra pakankamai dažnas ar ekonomiškai efektyvus.
Tai ypač aktualu mažesniems miestams ir rečiau apgyvendintiems regionams, kur didelis autobusas nustatytu maršrutu ne visada yra racionaliausias sprendimas.
Nėra vienos technologijos, kuri išspręs viską
Bene svarbiausia CINEA žinutė – tvaraus mobilumo transformacija nepriklauso nuo vienos technologijos.
Elektromobiliai gali sumažinti vietinę transporto taršą, tačiau jiems reikia energijos ir įkrovimo infrastruktūros. Išmanūs keliai gali pagerinti eismo valdymą, tačiau tam reikalingi suderinami automobiliai ir bendri standartai. Viešasis transportas mažina privačių automobilių poreikį, bet turi būti patogus ir prieinamas.
Automobilis tampa didesnės sistemos dalimi
Vairuotojui ši transformacija gali atrodyti lėta, tačiau jos ženklų jau daugėja: automobiliai gauna nuotolinius programinės įrangos atnaujinimus, stotelės reaguoja į elektros kainą, navigacija gauna realaus laiko eismo duomenis, o infrastruktūra tampa vis labiau skaitmenizuota.
Todėl ateities automobilio konkurencingumą lems ne tik jo galia, baterijos dydis ar sąnaudos. Vis svarbesnis bus gebėjimas efektyviai veikti kartu su energetikos, kelių ir skaitmeninėmis sistemomis.
Austrijoje bandomi projektai yra vienas pavyzdžių, kaip ES finansuojamos idėjos iš demonstracinių projektų gali virsti platesniu Europos transporto modeliu.
