Naujas Euro 7 išmetamųjų teršalų standartas, kuris įsigalios 2030 m., įveda revoliucinį pokytį aplinkos apsaugos politikoje: jis reglamentuos ne tik variklių, bet ir padangų bei stabdžių nusidėvėjimo teršalus. Remiantis naujausiais ADAC tyrimais, iki 60 % dabartinių padangų modelių gali neatitikti šių naujų reikalavimų.
Padangų teršalai dėmesio centre
Iki šiol transporto priemonių išmetamųjų teršalų reglamentai buvo skirti tik išmetamosioms dujoms. Tačiau smulkios dalelės iš padangų ir stabdžių tapo svarbiu miesto oro taršos šaltiniu. Ši problema aktuali visoms transporto priemonėms, įskaitant elektrinius automobilius, nes padangos nusidėvi nepriklausomai nuo variklio tipo.
Kodėl padangų nusidėvėjimas svarbus?
Padangų trintis sukuria smulkias daleles (PM), kurios teršia orą. Šios dalelės yra kenksmingos aplinkai ir žmonių sveikatai skirtingai nei išmetamosios dujos, padangų tarša iki šiol nebuvo reguliuojama
ADAC tyrimo rezultatai
Vokietijos ADAC išbandė daugiau nei 160 padangų modelių ir nustatė didelius skirtumus tarp jų nusidėvėjimo lygių. Nors kai kurios aukščiausios klasės padangos pasižymėjo puikiu atsparumu nusidėvėjimui, kitos – netgi gerai žinomų gamintojų – pasirodė tris kartus blogiau. Padangos, kurių nusidėvėjimas didelis, gali būti palaipsniui pašalintos iš rinkos, jei neatitiks Euro 7 ribinių verčių.
Kokios yra naujos Euro 7 ribinės vertės?
Nors konkrečios padangų dalelių ribos dar nėra galutinai nustatytos, Euro 7 pasiūlyme numatytos griežtos stabdžių nusidėvėjimo ribos (3–11 mg/km, priklausomai nuo transporto priemonės klasės). Padangos turės atitikti panašius reguliavimo principus, kuriuose didžiausias dėmesys skiriamas mikroplastikų mažinimui ir ilgaamžiškumui.
Poveikis padangų pramonei ir vairuotojams
Padangų gamintojai turės daug investuoti į mokslinius tyrimus ir naujas medžiagas, kad atitiktų Euro 7 standartus. Tai greičiausiai lems: Aukštesnes naujų, reikalavimus atitinkančių padangų kainas Mažesnį pasirinkimą, nes bus palaipsniui nutraukta mažo patvarumo modelių gamyba Didesnį dėmesį padangų perdirbimui ir tvariam gamybos procesui
Ką tai reiškia Lietuvos vairuotojams?
Kadangi Lietuva laikosi ES reglamentų, vairuotojai turės prisitaikyti prie griežtesnių padangų standartų. Pigesnės, greitai susidėvinčios padangos gali išnykti iš rinkos, o pirkėjai greičiausiai pamatys naujas etiketes ar ženklus, nurodantys aplinkosaugos charakteristikas. Aukštos kokybės modelių padangų keitimo intervalai taip pat gali būti pailginti.
Pereinamojo laikotarpio grafikas
Gamintojai turės:
- 30 mėnesių laikytis reikalavimų naujiems lengviesiems automobiliams ir furgonams
- 60 mėnesių – naujiems autobusams ir sunkvežimiams
Šis laipsniškas požiūris suteikia laiko perdaryti konstrukciją ir gauti sertifikatus.
Kas toliau?
Ekspertai mano, kad tai tik pradžia platesnio masto pokyčių automobilių aplinkos apsaugos politikoje. Mažėjant išmetamųjų teršalų kiekiui, kitas uždavinys tampa ne išmetamųjų teršalų šaltiniai, pvz., padangos ir stabdžiai.
Kokia jūsų nuomonė? Pasidalykite savo mintimis komentaruose arba socialiniuose tinkluose.
