Automobilis sustoja prie raudono šviesoforo, variklis užgęsta, o vairuotojui atleidus stabdį ar nuspaudus sankabą vėl akimirksniu užsiveda. Automatinė start-stop sistema jau seniai tapo įprasta Europos automobiliuose, tačiau dalis vairuotojų ją išjungia vos pradėję kelionę. Vienas dažniausių argumentų – esą nuolatinis variklio gesinimas ir užvedimas gerokai paspartina jo, starterio bei akumuliatoriaus dėvėjimąsi.
Lenkijos „Auto Świat“ nagrinėja būtent šį paplitusį teiginį ir primena svarbią aplinkybę: automobiliai, kuriuose start-stop sumontuota gamykloje, nėra paprasti senesni automobiliai, prie kurių tiesiog pridėtas automatinis variklio išjungimo mygtukas. Jų komponentai projektuojami atsižvelgiant į gerokai didesnį užvedimo ciklų skaičių.
Kodėl start-stop apskritai atsirado?
Pagrindinė sistemos idėja paprasta. Vidaus degimo varikliui veikiant tuščiąja eiga automobilis nejuda, tačiau degalai vis tiek naudojami ir išmetamosios dujos vis tiek susidaro. Miesto eisme tokių sustojimų gali būti dešimtys.
Jei automobilio elektronika nustato, kad sąlygos tinkamos, sustojus variklis automatiškai išjungiamas. Kai vairuotojas ruošiasi pajudėti, sistema jį vėl paleidžia.
Didžiausia nauda gaunama mieste, kur daug šviesoforų ir spūsčių. Važiuojant magistrale start-stop praktiškai neturi ką veikti, nes automobilis retai sustoja.
Ar paprastas starteris atlaikytų tiek užvedimų?
Čia slypi vienas svarbiausių skirtumų. Start-stop turintys automobiliai projektuojami didesniam užvedimo ciklų skaičiui. Priklausomai nuo konstrukcijos, naudojami sustiprinti starteriai arba kitokios variklio paleidimo sistemos.
Todėl tiesiogiai lyginti seno automobilio starterį, kuris per dieną variklį užveda kelis kartus, su start-stop sistemai pritaikytu komponentu nėra tikslu.
Žinoma, jokia mechaninė ar elektrinė dalis nėra amžina. Didesnis ciklų skaičius reiškia papildomą darbą, tačiau gamintojas tai turi įvertinti projektuodamas sistemą.
Akumuliatorius čia irgi ne paprastas
Start-stop automobiliai kelia gerokai didesnius reikalavimus 12 V akumuliatoriui. Jam tenka ne tik pakartotinai užvesti variklį, bet ir maitinti automobilio elektros sistemas tada, kai variklis sustabdytas.
Dėl šios priežasties tokiuose automobiliuose dažnai naudojami EFB arba AGM tipo akumuliatoriai. Keičiant susidėvėjusį akumuliatorių svarbu parinkti gamintojo numatyto tipo ir parametrų gaminį.
Kai kuriuose automobiliuose po keitimo naują akumuliatorių taip pat reikia užregistruoti energijos valdymo sistemoje. Todėl vien pigiausio tinkamų matmenų akumuliatoriaus įdėjimas gali būti blogas sprendimas.
O kaip pats variklis?
Dažnai kartojamas argumentas, kad didžiausias variklio dėvėjimasis vyksta jį užvedant. Tai turi pagrindo, ypač kalbant apie šalto variklio paleidimą po ilgo stovėjimo. Tačiau start-stop situacija nėra identiška rytiniam šalto variklio užvedimui.
Prie šviesoforo sistema paprastai išjungia jau veikusį ir dažnai darbinę temperatūrą pasiekusį variklį tik trumpam. Alyvos plėvelė nuo komponentų per kelias sekundes stebuklingai nedingsta.
Be to, automobilio valdymo sistema stebi įvairias sąlygas ir gali neleisti varikliui išsijungti, kai to daryti nepalanku.
Kodėl start-stop kartais pati neveikia?
Vairuotojai kartais mano, kad sistema sugedo, nes vieną dieną prie kiekvieno šviesoforo variklį išjungia, o kitą – ne. Tačiau tai gali būti visiškai normalu.
Sprendimą gali veikti:
- 12 V akumuliatoriaus įkrovos lygis;
- variklio temperatūra;
- lauko temperatūra;
- salono šildymo arba kondicionavimo poreikis;
- stiklo rasojimo šalinimo funkcija;
- kiti konkretaus modelio elektronikos nustatyti parametrai.
Jei akumuliatorius nusilpęs arba automobilio sistemoms reikia daugiau energijos, elektronika gali prioritetą teikti patikimam veikimui, o ne kelioms sutaupytoms degalų porcijoms.
Ar verta sistemą išjungti?
Vieno universalaus atsakymo visoms situacijoms nėra. Gamykloje įrengta ir techniškai tvarkinga start-stop sistema yra suprojektuota veikti automatiškai, todėl vien baimė, kad kiekvienas pakartotinis užvedimas „žudo variklį“, nėra pakankamas pagrindas laikyti ją konstrukcine klaida.
Tačiau yra situacijų, kai vairuotojui gali būti patogiau ją laikinai išjungti. Pavyzdžiui, atliekant labai trumpus manevrus, važiuojant lėtai judančioje eilėje, kur automobilis sustoja tik akimirkai, arba kitomis konkretaus modelio instrukcijoje nurodytomis sąlygomis.
Ypač svarbu vadovautis automobilio gamintojo rekomendacijomis. Skirtingų modelių start-stop algoritmai ir techninė konstrukcija nėra vienodi.
Problemos dažnai prasideda ne nuo start-stop, o nuo priežiūros
Jeigu automobilio akumuliatorius nusilpęs, įdėtas netinkamas jo tipas, yra įkrovimo sistemos problemų ar naudojama specifikacijos neatitinkanti variklio alyva, start-stop gali tapti pirmąja vieta, kur vairuotojas pastebi simptomus.
Tai nebūtinai reiškia, kad pati sistema sukėlė gedimą. Kartais ji tiesiog parodo, kad automobilio energijos valdymo sistema jau nebeturi pakankamo rezervo.
Taigi – ar išjungę start-stop padvigubinsime variklio tarnavimo laiką?
Tokiam kategoriškam pažadui patikimo pagrindo nėra. Variklio ilgaamžiškumą lemia daugybė veiksnių: konstrukcija, alyvos keitimo intervalai ir specifikacija, eksploatavimo temperatūra, kelionių pobūdis, apkrovos, aušinimo sistemos būklė ir savalaikis gedimų šalinimas.
Start-stop yra tik vienas iš daugelio automobilio darbo režimų. Jei sistema gamykloje numatyta konkrečiam modeliui, jai pritaikyti ir susiję komponentai.
Todėl vairuotojui daugiau naudos gali duoti ne ritualinis start-stop mygtuko spaudimas kiekvieną rytą, o tinkama automobilio priežiūra: kokybiška tinkamos specifikacijos alyva, geros būklės akumuliatorius ir gamintojo nustatytų aptarnavimo reikalavimų laikymasis.
