Tesla robotaksi paslauga, pradėjusi veikti Ostine (Teksasas, JAV) 2025 m. birželį, turėjo žymėti naują autonominio transporto erą. Tačiau vos per kelis mėnesius nuo startuolinio paleidimo parkas sukaupė eilę avarijų, keleivių skundų ir sulaukė aktyvaus federalinio tyrimo. Kylant klausimui, ar Tesla „Full Self-Driving” (FSD) technologija iš tiesų yra pasirengusi viešiems keliams, bendrovė tuo pat metu plečia paslaugą į naujus miestus.
Kaip Tesla robotaksi paslauga startavo – ir greitai susidūrė su problemomis
Tesla robotaksi paslauga oficialiai pradėjo veikti 2025 m. birželio 22 d. – ribotu „Model Y” automobilių parku Ostine. Kiekviename automobilyje priekyje sėdėjo žmogus – „saugos stebėtojas”. Paleidimas sulaukė didelio žiniasklaidos dėmesio, o Tesla investuotojų entuziazmas laikinai pakėlė bendrovės akcijų kursą apie 8 proc.
Tačiau tas entuziazmas greitai išblėso. Vos per kelias dienas nuo startuolinio paleidimo socialinėje žiniasklaidoje pradėjo plisti keleivių vaizdo įrašai, fiksuojantys nerimą keliančius automobilių elgesio atvejus. Automobiliai buvo nufilmuoti važiuojant į priešpriešinio eismo juostą, staigiai sustojant sankryžų viduryje, išlaipinant keleivius pavojingose vietose ir staiga stabdant be jokios akivaizdžios priežasties. Viename plačiai paplitusiame klipe robotaksi apie šešias sekundes važiavo priešpriešiniam eismui skirta juosta, kol grįžo į teisingą. Kitame vaizdo įraše automobilis du kartus smarkiai stabdo, pravažiuodamas pro stovinčią policijos mašiną su įjungtomis mirksinčiomis šviesomis – nors ji jokio kliūties nekėlė.
Karnegi Melono universiteto autonominių transporto priemonių saugos profesorius Philipas Koopmannas pažymėjo, kad tokio kiekio incidentų vaizdo įrašų pasirodymas taip anksti paslaugos veikimo metu buvo „gana ankstyvas ir netikėtas”, ir pridūrė, kad šis modelis kelia pagrįstų klausimų dėl sistemos pasirengimo neprižiūrimai viešai eksploatacijai.
Vaiduokliškas stabdymas – pasikartojanti ir pavojinga problema
Tarp dažniausiai minimų problemų išsiskiria vadinamasis vaiduokliškas stabdymas – kai autonominė sistema staiga pristabdo automobilį, nors kelyje nėra jokios kliūties. Pranešimai rodo, kad šis reiškinys dažniau pasireiškia, kai automobilis patenka į tiesioginę saulės šviesą, kuri gali trikdyti jutiklių suvokimą.
Keleivių paskelbtose vaizdo medžiagose matoma, kaip netikėto stabdymo jėga sviedžia žmones į priekį – kai kurie praranda daiktus, vienas keleivis ryškiai sukrėčiamas dėl neužsegto saugos diržo stabdymo momentu. Keliuose įrašuose girdimi automobilio perspėjamieji signalai, rodantys, kad pati FSD programinė įranga aptiko anomaliją, nors kamera jokios kliūties neužfiksavo.
Saugos tyrėjai jau seniai atkreipia dėmesį į vaiduoklišką stabdymą kaip į vieną labiausiai neįvertinamų pusiau autonominių transporto priemonių pavojų. Skirtingai nei susidūrimas, staigus netikėtas stabdymas automatiškai nesukelia avarijos ataskaitos – tai reiškia, kad daugelis tokių incidentų gali niekada neatsirasti oficialiuose saugos duomenyse.
Avarijų sąskaita: 15 incidentų ir nuslėpta hospitalizacija
Iki 2026 m. kovo Tesla iš viso pranešė apie 15 avarijų Nacionalinei kelių eismo saugos administracijai (NHTSA) pagal specialų teisės aktą, įpareigojantį autonominių vairavimo sistemų gamintojus atskleisti incidentus. Visi užregistruoti susidūrimai įvyko Ostine, kur paslauga veikia nuo pat paleidimo.
Remiantis Electrek ir CBS News peržiūrėtais duomenimis, penki paskutiniai incidentai buvo pateikti 2026 m. pradžioje ir apima įvykius iš 2025 m. gruodžio ir 2026 m. sausio. Tarp jų – susidūrimas su nejudančiu objektu apie 27 km/h greičiu važiuojant tiesiogiai, stovinčio robotaksi taranamas autobuso, mažos spartos susidūrimas su sunkvežimiu ir du atskiri atvejai, kai automobilis atsitraukdamas atsitrenkė į stulpą arba medį. Du ankstesni incidentai – 2025 m. liepos ir spalio mėnesiais – baigėsi nedideliais keleivių sužalojimais.
Ypatingą nerimą sukėlė tai, kad Tesla tylomis perrašė 2025 m. liepos avarijos ataskaitą. Iš pradžių kaip „tik materialinė žala” pateiktas įvykis 2025 m. gruodį buvo tyliai atnaujintas, nurodant hospitalizaciją. Tesla šios žalos viešai neskelbė. Electrek pranešė, kad tai nėra atskiras atvejis – NHTSA anksčiau jau pradėjo tyrimus dėl Tesla avarijų duomenų pateikimo pavėlavimų, kartais siekiančių kelis mėnesius.
Electrek tyrėjai, remdamiesi Tesla pačios ridos duomenimis, apskaičiavo, kad parkas iki 2026 m. sausio vidurio sukaupė apie 1,28 mln. km apmokamų ridos. Tai reiškia vieną avariją kas maždaug 85 000 km. Palyginimui, vidutinis žmogus vairuotojas JAV dalyvauja susidūrime maždaug kas 2,4 mln. km – vadinasi, Tesla robotaksi avaringumo rodiklis šiuo metu yra maždaug keturis kartus blogesnis nei žmogaus.
Federaliniai reguliatoriai įsitraukia: NHTSA tyrimas
Nacionalinė kelių eismo saugos administracija (NHTSA) sureagavo į pirmąją incidentų vaizdo medžiagą ir susisiekė su Tesla vos per kelias dienas nuo paslaugos paleidimo 2025 m. birželį. Agentūra patvirtino tirianti „incidentus, susijusius su galimais saugos defektais”, ir pareikalavo informacijos apie parko dydį, veiklos apimtį ir nuotolinių operatorių naudojimą.
Iki 2025 m. spalio NHTSA oficialiai pradėjo preliminarų tyrimą PE25012, skirtą Tesla FSD sistemai, užfiksavus 58 incidentus – tarp jų avarijos, kai automobiliai pervažiavo raudoną šviesą ar įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą. Iki gruodžio šis skaičius išaugo 60 proc. – iki 80 dokumentuotų pažeidimų, surinktų iš 62 vairuotojų skundų, 14 Tesla pateiktų avarijų ataskaitų ir 4 žiniasklaidos pranešimų.
2025 m. gruodžio 3 d. NHTSA pateikė Tesla išsamų informacijos reikalavimą – avarijų duomenų, vartotojų skundų, lauko ataskaitų, ieškinių ir vidinių saugos vertinimų, nustatant terminą iki 2026 m. sausio 19 d. Tesla šio termino nesilaikė. Sausio 12 d. bendrovė pranešė agentūrai turint 8 313 įrašų, reikalaujančių rankinio peržiūrėjimo, ir galinčios apdoroti apie 300 per dieną. Tesla gavo du termino pratęsimus – galutinis dokumentų pateikimo terminas buvo nukeltas į 2026 m. kovo 9 d.
Tyrimas taip pat išsiplėtė: atskira NHTSA FSD sistemos apžvalga buvo išplėsta iki maždaug 3,2 mln. Tesla automobilių dėl susirūpinimo, kad sistema gali nepastebėti pavojų prastomis matomumo sąlygomis – per saulės šviesą, rūką ar dulkių debesis. Viena šios platesnės apžvalgos avarija baigėsi žūtimi.
Skaidrumo trūkumas: ką Tesla nesako reguliatoriams ir visuomenei
Viena nuosekliausių Tesla kritikų kryptis – bendrovės atsisakymas pateikti prasmingus duomenis NHTSA ataskaitose. Skirtingai nuo konkurentų – „Waymo” ir „Zoox”, dažniausiai pateikiančių išsamius incidentų aprašymus reguliacinėse ataskaitose – Tesla visiškai redaguoja avarijų aplinkybes, nurodydama „konfidencialią verslo informaciją”.
Toks požiūris praktiškai neįmanomas savarankiškam incidentų vertinimui. Reguliatoriams, tyrėjams ir visuomenei lieka tik pagrindiniai laukai: data, susidūrimo tipas, greitis smūgio metu ir ar buvo sužeistų. Visos aplinkybės – ką autonominė sistema matė, kokius veiksmus ėmėsi ir kodėl įvyko avarija – lieka paslėptos.
Papildomų abejonių kilo po atskirų pranešimų, kad Tesla naudojo žmogaus vairuojamą automobilį, sekantį paskui robotaksus, siekdama įvykdyti generalinio direktoriaus Elono Musko viešą pažadą, jog paslauga veikia be stebėtojų automobiliuose. Jei tai pasitvirtintų, tai reikštų reikšmingą atotrūkį tarp bendrovės viešų pranešimų ir realios veiklos.
Svarbu pažymėti, kad šie reikalavimai galioja JAV. Autonominių transporto priemonių skaidrumo ir avarijų pranešimo teisiniai reikalavimai Lietuvoje ir Europos Sąjungoje reguliuojami pagal atskiras sistemas. Bet koks panašių paslaugų paleidimas Lietuvoje ar platesniame ES rinkoje būtų prižiūrimas Lietuvos kelių eismo saugos institucijų ir ES transporto priemonių tipo patvirtinimo taisyklių.
Plėtros planai tęsiasi, nepaisant saugos rūpesčių
Nepaisant kaupiamo avarijų registro ir aktyvaus federalinio tyrimo, Tesla toliau plečia robotaksi paslaugą. 2026 m. sausį bendrovė pradėjo ribotai įtraukti automobilius be stebėtojų į Ostino parką. Iki 2026 m. balandžio paslauga išplito į Dalasą ir Hjustoną (Teksasas) – taip pat su neprižiūrimais automobiliais.
Remiantis „Wedbush Securities” akcijų analitiko Dano Iveso duomenimis, Tesla suplanavo robotaksi paslaugos plėtrą į septynis JAV miestus 2026 m. pirmoje pusėje, o ilgalaikis tikslas – apimti pusę šalies.
Tesla generalinis direktorius Elonas Muskas apibūdino autonomines transporto priemones ir robotikos verslą kaip pagrindinį strateginį bendrovės prioritetą. Per naujausią Tesla pajamų pranešimų skambutį Muskas paskelbė, kad bendrovė „juda į autonomija pagrįstą ateitį”, ir dar kartą patvirtino planus dėl „Cybercab” – specialiai sukurto dvivietžio autonominio automobilio be vairo ar pedalų. Muskas užsiminė, kad Tesla galiausiai pagamins daugiau „Cybercab” nei visų kitų modelių kartu sudėjus.
Kaip Tesla lyginama su konkurentais?
Tesla robotaksi tarnauja rinkoje, kurioje „Waymo” – „Alphabet” (Google patronuojančiosios bendrovės) padalinys – jau kelerius metus vykdo mokamas autonomines keliones. „Waymo” veiklos patirtis, duomenų skaidrumas ir saugos ataskaitų praktika šiame etape vertinami kaip žymiai subrendę, palyginti su Tesla.
Pramonės stebėtojai pažymi, kad abi bendrovės šiuo metu nėra vienodoje operacinėje klasėje kalbant apie autonominio vairavimo patikimumą ir saugos dokumentavimą. „Waymo” sukaupė dešimtis milijonų autonominių kilometrų keliuose JAV miestuose, turint viešai dokumentuotą saugos profilį ir išsamias reguliacinės atskaitomybės ataskaitas. Tesla robotaksi paslauga, priešingai, dar neturi nė metų, yra nuvažiavusi dalį tos ridos ir veikia su žymiai mažesniu reguliaciniu skaidrumu.
Tačiau konkurencinė įtampa yra reali. Tesla bendros transporto priemonių pardavimų apimtys 2025 m. smuko – tai pirmas metinis pardavimų kritimas bendrovės istorijoje, o tai padidina finansines rizikas, susijusias su autonominio transporto verslo sėkme.
Ką tai reiškia autonominių transporto priemonių ateičiai
Tesla robotaksi patirtis Ostine pateikia platesnę pamoką visai autonominių transporto priemonių pramonei. Greitas viešas sistemos, dar neišsprendusios pagrindinių saugos problemų – vaiduokliško stabdymo, juostų atpažinimo klaidų ir matomumo apribojimų, – diegimas kelia pavojų keleiviams ir rizikuoja pakenkti visuomenės pasitikėjimu autonominėmis technologijomis apskritai.
JAV reguliatoriai yra saistomi galiojančių įstatymų: NHTSA negali iš anksto patvirtinti transporto priemonių technologijų ir gali tirti tik po incidentų. Ši reaktyvi sistema reiškia, kad visuomenė tam tikra prasme dalyvauja galutiniame saugos patvirtinimo etape kiekvieną kartą, kai sėda į autonominį transportą.
Lietuvos vairuotojams ir transporto politikos formuotojams Teksase vykstantys įvykiai perteikia aktualių pamokų. Europos Sąjungai judant link reguliacinių sistemų autonominėms transporto priemonėms ir didelėms technologijų bendrovėms nagrinėjant Europos rinkos galimybes, skaidrumo, incidentų ataskaitų teikimo ir nepriklausomos priežiūros standartai prieš viešą diegimą taps esminiu klausimu nacionalinėms kelių eismo saugos institucijoms.
Ar sekate autonominių transporto priemonių technologijos raidą? Ar liptu į be vairuotojo važiuojantį taksi, jei tokia galimybė atsirastų Vilniuje ar kitame Lietuvos mieste? Pasidalykite savo nuomone komentaruose!
